Sienų šiltinimas iš vidaus ar iš išorės

Sienų šiltinimas dažnai svarstomas tada, kai kambariai greitai atvėsta, prie išorinių sienų jaučiama vėsa, atsiranda drėgmės ar pelėsio rizika arba šildymo sąnaudos atrodo per didelės. Tokiais atvejais dažniausias klausimas – sienas geriau šiltinti iš išorės ar iš vidaus?

Dažniausiai išorinis šiltinimas yra paprastesnis ir saugesnis sprendimas, jei fasadą galima keisti. Tačiau kai norima išsaugoti seną plytų, šamotinių plytų, akmens ar dekoratyvinį fasadą, gali būti svarstomas sienų šiltinimas iš vidaus. Toks sprendimas galimas, bet jam reikia daugiau techninio įvertinimo, kad nebūtų drėgmės, pelėsio ar šalčio tiltų problemų.

Kada geriau šiltinti sienas iš išorės

Sienų šiltinimas iš išorės dažnai yra geriausias pasirinkimas tada, kai galima keisti fasadą ir norima apšiltinti visą sienos konstrukciją iš lauko pusės. Tokiu atveju šiltinimo sluoksnis įrengiamas iš šalčio pusės, todėl pati siena lieka šiltesnėje zonoje.

Tai padeda sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti patalpų komfortą ir sumažinti šalčio tiltų riziką. Išorinis šiltinimas ypač tinka tada, kai fasadas jau prastos būklės, planuojama renovacija arba nėra poreikio išsaugoti senos išorinės sienos vaizdo.

Vis dėlto vien uždėti šiltinimo medžiagą nepakanka. Reikia tinkamai sutvarkyti langų angokraščius, cokolį, pamatų zoną, stogo ir sienos jungtis, lietaus nuvedimą bei fasado apdailą. Jei šios vietos paliekamos silpnos, dalis problemų gali išlikti ir po darbų.

Apie pamatų ir cokolio zoną galima plačiau skaityti straipsnyje apie pamatų šiltinimą.

Išorinis sienų šiltinimas dažnai susijęs ir su cokolio bei pamatų zona. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

Kada galima šiltinti sienas iš vidaus

Sienų šiltinimas iš vidaus dažniausiai svarstomas tada, kai fasado keisti negalima arba nenorima. Tai aktualu senesniuose namuose, pastatuose su dekoratyviniu fasadu, butuose, rūsiuose, atskirose patalpose arba situacijose, kai prie išorinės sienos nėra patogaus priėjimo iš lauko pusės.

Šiltinant iš vidaus, šiltinimo sluoksnis įrengiamas patalpos pusėje. Toks sprendimas gali sumažinti šalčio pojūtį nuo sienos, pagerinti patalpos komfortą ir padėti greičiau sušildyti kambarį.

Tačiau šiltinimas iš vidaus nėra paprastas „uždėjau sluoksnį ir viskas“ sprendimas. Išorinė siena po tokio šiltinimo lieka šaltesnė, todėl keičiasi drėgmės judėjimas, sienos temperatūra ir rizikos vietos. Būtent dėl to reikia įvertinti sienos konstrukciją, drėgmę, vėdinimą, garų kontrolę ir šalčio tiltus.

Šiltinant sienas iš vidaus svarbu įvertinti drėgmės ir kondensato riziką. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

Kai norima išsaugoti seną fasadą

Kai kuriuose namuose sienų šiltinimas iš išorės nėra pageidaujamas sprendimas. Taip nutinka tada, kai norima išsaugoti seną plytų, šamotinių plytų, akmens ar kitą dekoratyvinį fasadą. Tokie fasadai dažnai yra svarbi namo architektūros dalis, todėl jų uždengimas šiltinimo sluoksniu gali pakeisti visą pastato išvaizdą.

Tokiais atvejais gali būti svarstomas sienų šiltinimas iš vidaus. Tai leidžia pagerinti patalpų komfortą ir kartu išsaugoti išorinį namo vaizdą. Tačiau šis sprendimas turi būti priimamas atsakingai.

Šiltinant sienas iš vidaus pasikeičia sienos temperatūrinis ir drėgmės režimas. Išorinė siena žiemą lieka šaltesnė, o šiluma sulaikoma patalpos pusėje. Dėl to reikia įvertinti drėgmės judėjimą, garų kontrolę, vėdinimą, šalčio tiltus ir šiltinimo sluoksnio sandarumą.

Netinkamai atlikus darbus, gali atsirasti problemų: drėgmės kaupimasis sienoje, pelėsio rizika, šalčio tiltai ties perdangomis, grindimis, lubomis ar angokraščiais, prastesnis šiltinimo efektyvumas ir ilgainiui blogėjanti konstrukcijos būklė.

Todėl sienų šiltinimas iš vidaus ypač tinka tada, kai sprendimą parenka specialistai, įvertinę konkrečią sienos konstrukciją, jos būklę ir naudojimo sąlygas. Tai nėra sprendimas, kurį verta daryti vien pagal bendrą patarimą ar vien pagal medžiagos kainą.

Jeigu sienoje yra oro tarpas, sprendimą reikia vertinti atskirai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Oro tarpo šiltinimas sienose – kada verta ir kada reikia atsargumo“.

Kodėl sienos gali būti šaltos

Šaltos sienos gali būti dėl kelių priežasčių. Dažniausiai tai susiję su nepakankamu šiltinimo sluoksniu, šalčio tiltais, nesandariomis konstrukcijų jungtimis, drėgme arba oro judėjimu per sienos ertmes.

Kartais šaltis jaučiamas ne per visą sieną, o tik tam tikrose vietose: kampuose, prie grindų, prie lubų, aplink langus arba ties perdangomis. Tokios vietos dažnai tampa silpnaisiais taškais, per kuriuos šiluma išeina greičiau.

Sena mūrinė siena gali atrodyti masyvi ir tvirta, bet pagal šiandienos komforto poreikius ji nebūtinai yra pakankamai šilta. Anksčiau pastatai buvo statomi kitaip, o šildymo kainos ir energinis efektyvumas nebuvo tokie aktualūs kaip dabar.

Jeigu namuose šalta, nors šildymas veikia, priežastis gali būti ne tik sienos, bet ir stogas, perdanga, pamatai ar nesandarios vietos. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl namuose šalta, nors šildymas veikia“.

Kuo rizikingas netinkamas šiltinimas iš vidaus

Didžiausia rizika šiltinant iš vidaus yra drėgmė. Jei šiltinimo sluoksnis įrengiamas neįvertinus, kur sienoje gali susidaryti rasos taškas, drėgmė gali pradėti kauptis konstrukcijoje arba tarp sienos ir šiltinimo medžiagos.

Iš pradžių tokios klaidos gali būti nematomos. Patalpoje gali atrodyti šilčiau, bet po kurio laiko gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, drėgmės dėmės, atšokusi apdaila arba pablogėjusi sienos būklė.

Kita rizika – šalčio tiltai. Jei šiltinama tik viena sienos plokštuma, bet neįvertinamos jungtys su grindimis, lubomis, perdanga, kampais ir langų angokraščiais, šaltis gali likti būtent šiose vietose. Tada rezultatas būna prastesnis nei tikėtasi.

Todėl vidaus šiltinimas turi būti planuojamas kruopščiai. Jis gali būti geras sprendimas, bet tik tada, kai aišku, kaip bus valdoma drėgmė, sandarumas ir konstrukcijų jungtys.

Jeigu kampuose atsiranda pelėsis, priežastis gali būti susijusi su šaltesniais paviršiais, kondensatu, vėdinimu arba šalčio tiltais. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl kampuose atsiranda pelėsis?“.

Oro tarpai ir nesandarumas sienose

Kai kuriuose namuose problema gali būti ne tik sienos storis, bet ir oro judėjimas. Jei konstrukcijoje yra ertmių, plyšių ar nesandarių vietų, šiluma gali pasišalinti greičiau, o patalpoje jaučiamas šaltis.

Oro judėjimas ypač klastingas, nes žmogui gali atrodyti, kad siena pakankamai stora, bet kambarys vis tiek greitai atvėsta. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik šiluminę varžą, bet ir sandarumą.

Kai kuriais atvejais gali būti aktualus oro tarpo šiltinimas, tačiau tai priklauso nuo sienos konstrukcijos. Ne kiekvieną ertmę verta ar galima užpildyti, todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti, kokia yra siena, ar joje nėra drėgmės, kaip juda oras ir kokio rezultato tikimasi.

Sienų šiltinime svarbus ne tik medžiagos sluoksnis, bet ir sandarumas. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Sandarumas šiltinime – kodėl vien šilumos varžos nepakanka“.

Sienų šiltinimas putomis, vata ar kitomis medžiagomis

Sienų šiltinimui gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: mineralinė vata, akmens vata, polistireninis putplastis, poliuretano putos ir kiti sprendimai. Nėra vienos medžiagos, kuri visais atvejais būtų geriausia.

Mineralinė ar akmens vata dažnai naudojama sistemose, kur svarbu garų laidumas, garso izoliacija ir tinkamai suprojektuota fasado arba vidaus konstrukcija. Polistireninis putplastis dažnai naudojamas fasadų šiltinime, kai pagrindas tinkamas plokščių montavimui ir sistema įrengiama pagal technologiją.

Poliuretano putos gali būti svarstomos ten, kur svarbus sandarumas, geras prigludimas prie nelygaus paviršiaus, tarpų užpildymas arba sudėtingesnė konstrukcija. Tačiau ir čia svarbu parinkti tinkamą putų tipą bei įvertinti, kur jos bus naudojamos.

Apie poliuretaną galima plačiau skaityti straipsnyje „Kas yra poliuretanas ir kodėl jis naudojamas šiltinimui“.

Sienų šiltinimo sprendimas priklauso nuo konstrukcijos, drėgmės ir pasirinktos medžiagos. Plačiau apie medžiagų pasirinkimą rašome straipsnyje „Šiltinimo medžiagos pasirinkimas ir dažniausios klaidos“.

Kada sienų šiltinimo gali neužtekti

Kartais sienų šiltinimas pagerina situaciją, bet neišsprendžia visos problemos. Taip nutinka tada, kai daug šilumos prarandama ne tik per sienas, bet ir per stogą, perdangą, pamatus, langus ar nesandarias konstrukcijų jungtis.

Pavyzdžiui, jei namuose šalta nuo grindų, problema gali būti susijusi su pamatų arba cokolio zona. Jei vėsa labiausiai jaučiama viršutiniame aukšte ar mansardoje, verta įvertinti stogą arba perdangą. Jei kambariai greitai atvėsta, gali būti svarbus ne tik šiltinimo sluoksnis, bet ir sandarumas.

Dėl to prieš pasirenkant sienų šiltinimą verta įvertinti, kur namas realiai praranda daugiausia šilumos. Sienos gali būti viena problemos dalis, bet ne visada vienintelė.

Apie šilumos nuostolius plačiau galima skaityti straipsnyje „Kodėl namuose šalta, nors šildymas veikia“.

Ką įvertinti prieš pradedant sienų šiltinimą

Prieš pradedant sienų šiltinimą verta atsakyti į kelis klausimus. Ar siena sausa? Ar yra pelėsio, drėgmės, pratekėjimų, atšokusio tinko? Ar fasadą galima keisti? Ar norima išsaugoti išorinę sienos išvaizdą? Ar problema jaučiama visame name, ar tik tam tikrose patalpose?

Taip pat svarbu įvertinti, ar šaltis jaučiamas ties visa siena, ar labiau kampuose, prie grindų, prie lubų arba aplink langus. Šios detalės padeda suprasti, ar problema susijusi su pačia sienos plokštuma, ar su šalčio tiltais ir nesandariomis jungtimis.

Jeigu yra drėgmės požymių, pirmiausia reikia suprasti jų priežastį. Šiltinimas neturėtų būti naudojamas kaip būdas paslėpti problemą. Jei drėgmė liks konstrukcijoje, vėliau ji gali sugrįžti dar sudėtingesne forma.

Kiek gali kainuoti sienų šiltinimas

Sienų šiltinimo kaina priklauso nuo pasirinkto būdo, ploto, medžiagos, pagrindo būklės, sienos konstrukcijos, priėjimo prie darbo vietos ir pasiruošimo darbų. Išorinis šiltinimas dažnai apima ne tik izoliacinę medžiagą, bet ir fasado sistemą, apdailą, angokraščius, cokolio sprendimus ir kitus mazgus.

Vidaus šiltinimo kaina priklauso nuo patalpos būklės, reikalingo sluoksnio, apdailos, drėgmės valdymo, garų kontrolės ir to, kiek sudėtingos yra jungtys su kitomis konstrukcijomis.

Todėl lyginti vien kvadratinio metro kainą ne visada teisinga. Pigiausias sprendimas gali tapti brangus, jei vėliau tenka taisyti drėgmės, pelėsio ar šalčio tiltų problemas. Geriau iš karto vertinti ne tik kainą, bet ir tai, ar sprendimas tinka konkrečiai sienai.

Apie tai, nuo ko priklauso šiltinimo darbų kaina, plačiau rašome straipsnyje „Kaip skaičiuojama šiltinimo kaina ir nuo ko ji priklauso“.

Ką nufotografuoti konsultacijai

Norint pasikonsultuoti dėl sienų šiltinimo, verta atsiųsti kelias aiškias nuotraukas. Iš lauko pusės naudinga parodyti fasadą, sienų kampus, cokolį, langų angokraščius, sienos ir stogo jungtis, matomus pažeidimus ar vietas, kur norima išsaugoti esamą apdailą.

Iš vidaus verta nufotografuoti sienas, prie kurių jaučiama vėsa, kampus, vietas prie grindų ir lubų, langų zonas, drėgmės ar pelėsio požymius. Taip pat naudinga parašyti, ar siena mūrinė, medinė, šamotinė, ar yra oro tarpas, ar fasadas saugotinas, ar patalpa gerai vėdinama.

Kuo daugiau aiškios informacijos pateikiama pradžioje, tuo tiksliau galima įvertinti, ar verta galvoti apie šiltinimą iš išorės, iš vidaus, oro tarpo užpildymą ar kitą sprendimą.

Trumpa išvada

Sienų šiltinimas gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir pagerinti namo komfortą, tačiau sprendimą reikia rinktis pagal konkrečią situaciją. Išorinis šiltinimas dažnai yra geras pasirinkimas tada, kai galima keisti fasadą ir norima apšiltinti sieną iš lauko pusės.

Šiltinimas iš vidaus gali būti tinkamas tada, kai norima išsaugoti seną plytų, šamotinių plytų, akmens ar dekoratyvinį fasadą. Tačiau toks sprendimas reikalauja daugiau techninio įvertinimo, nes reikia valdyti drėgmės, garų judėjimo, sandarumo ir šalčio tiltų riziką.

Svarbiausia ne pasirinkti vieną universalų būdą, o suprasti, kas tinka konkrečiam namui. Vienur geriausias sprendimas bus šiltinimas iš išorės, kitur – iš vidaus, o kai kur pirmiausia reikės spręsti drėgmės, sandarumo ar konstrukcijos būklės klausimus.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020