Stogo šiltinimas
Kaip dažnai girdime skundus, kad vasarą palėpėje per karšta, o žiemą – neįmanoma būti dėl skvarbaus šalčio? Mansarda – tai ne tik papildoma gyvenamoji erdvė, bet ir vieta, kurioje dažnai susiduriama su šilumos nuostoliais. Netinkamai apšiltintas mansardinis stogas gali lemti dideles šildymo sąnaudas ir diskomfortą gyvenant viršutiniuose aukštuose. Vienas moderniausių ir efektyviausių būdų mansardų šilumos izoliacijai – poliuretano putos.
Kokybiškos izoliacijos įrengimas naudojant tradicines medžiagas, tokias kaip akmens vata, gali būti sudėtingas dėl papildomų konstrukcijų poreikio ir sudėtingo tvirtinimo proceso. Šio metodo trūkumai pasireiškia tuo, kad lengva padaryti klaidų montuojant izoliaciją: sudėtinga tiksliai išpjauti ir tinkamai pritvirtinti medžiagą, o tai tiesiogiai veikia palėpės šilumos izoliacijos efektyvumą. Netinkamai atlikus darbus, šildymo energijos nuostoliai gali siekti net iki 40 %. Tai ypač akivaizdu žiemą, kai sniegas ant stogo ištirpsta tam tikrose vietose arba šilumos nuostoliai matomi termovizorinių kamerų pagalba.
Šiltinant poliuretano putomis, papildomų tvirtinimo elementų nereikia. Putos purškiamos tiesiai ant difuzinės plėvelės ir tvirtai laikosi tarp gegnių. Taip sukuriamas vientisas, monolitinis sluoksnis be šalčio tiltų, užtikrinantis maksimalų šilumos išlaikymą.
Vis dėlto, norint pasiekti geriausius rezultatus, svarbu pasirinkti šios srities profesionalus. Net ir šiltinant poliuretano putomis galima padaryti klaidų, kurios gali turėti įtakos izoliacijos kokybei ir efektyvumui.
Privalumai šiltinant stogą poliuretanu
Puikios šiluminės savybės:
Poliuretano putos pasižymi itin žemu šilumos laidumo koeficientu (λ). Uždarų porų putų λ = 0,021 W/(m·K), o atvirų porų putų λ = 0,038 W/(m·K). Tai užtikrina aukštą šilumos izoliacijos efektyvumą net ir esant plonam izoliacijos sluoksniui. Dėl šių savybių galima sumažinti šildymo ir vėsinimo išlaidas bei užtikrinti komfortišką mikroklimatą patalpose.
Sandarumas:
Poliuretano putos purškimo metu plečiasi ir užpildo net mažiausias ertmes, įtrūkimus bei sunkiai pasiekiamas vietas. Taip pašalinami šalčio tiltai, kurie dažnai atsiranda naudojant tradicines izoliacines medžiagas, tokias kaip mineralinė vata ar putų polistirolas. Sandarumas ne tik padidina šilumos izoliacijos efektyvumą, bet ir sumažina skersvėjų bei drėgmės pratekėjimo riziką.
„Kvėpuojanti“ medžiaga:
Atvirų porų poliuretano putos leidžia garams prasiskverbti pro konstrukcijas, todėl stogas gali „kvėpuoti“. Tai padeda išvengti drėgmės kaupimosi, pelėsio susidarymo ir konstrukcijų puvimo. Tokia izoliacija ypač tinkama medinėms konstrukcijoms, kur būtina užtikrinti tinkamą ventiliaciją.
Greitas ir paprastas montavimas:
Poliuretano putos purškiamos tiesiai ant konstrukcijų paviršių, todėl montavimo procesas vyksta greitai ir efektyviai. Putos per kelias minutes sukietėja, leidžiant tęsti darbus be ilgų pertraukų. Tai ne tik taupo laiką, bet ir mažina darbo sąnaudas, lyginant su tradicinėmis izoliacijos medžiagomis.
Ilgaamžiškumas:
Poliuretano putos išlaiko savo izoliacines savybes daugelį metų. Jos nesukrenta, nesusitraukia ir nekeičia savo struktūros, todėl nereikia nerimauti dėl izoliacijos efektyvumo sumažėjimo bėgant laikui. Tai reiškia, kad investicija į poliuretano putas atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje.
Kaip pasiruošti stogo šiltinimui?
Pasiruošimas šiltinant tarp gegnių
Jei stogo šiltinimas atliekamas tarp gegnių, kurių gylis yra didesnis arba lygus šiltinimo sluoksniui (pavyzdžiui, jei gegnių gylis yra 25 cm, o šiltinimo storis – 24 cm), arba jei šiltinimo sluoksnis yra storesnis, bet neplanuojama vidaus apdaila (nebus montuojamas gipsas), pasiruošimas yra gana paprastas. Pagrindinė užduotis – atlaisvinti patalpas, kad meistrai galėtų lengvai prieiti prie šiltinamų paviršių.
Jei patalpoje yra daiktų, kuriuos būtina apsaugoti nuo atsitiktinio putų užpūtimo ir jų negalima išnešti, juos reikėtų kruopščiai uždengti. Jei tokių daiktų nėra daug, mūsų komanda pasirūpins apsauga, tačiau jei patalpa jau turi pilną apdailą, daiktų apdengimas gali būti papildomai apmokestinamas pagal išankstinį susitarimą.
Šalčio tiltų problema
Šiltinant stogo konstrukciją tarp gegnių, tačiau jų pačių nepadengiant poliuretano putomis, kyla šalčio tiltų susidarymo rizika. Nors mediena buityje laikoma „šilta“ medžiaga, lyginant su tokiomis izoliacinėmis medžiagomis kaip akmens vata ar poliuretano putos, ji tampa šalčio tiltu. Norint užtikrinti efektyvią šilumos izoliaciją, būtina apšiltinti ne tik tarp gegnių, bet ir pačias gegnes.
Pasiruošimas, jei šiltinimo sluoksnis storesnis už gegnes
Jei gegnių gylis yra mažesnis nei reikalingas šiltinimo sluoksnis (pavyzdžiui, gegnių gylis – 25 cm, o šiltinimo storis – 30 cm), prieš šiltinimo darbus prie gegnių būtina pritvirtinti gipso profilių tvirtinimo elementus (liaudyje vadinamus „šukomis“, „krokodilais“ ir kt.).
Šiuos tvirtinimo elementus reikia montuoti kas 40 cm, kaip to reikalauja gipso plokščių tvirtinimo technologija. Pačių profilių montuoti nereikia – taip bus lengviau užpūsti tolygų putų sluoksnį ir nereikės valyti profilių nuo putų likučių. Kai purškimo darbai bus baigti, liks matomi tik gipso profilių tvirtinimo elementai, prie kurių vėliau montuojami profiliai ir gipso plokštės.
Tinkamai pasiruošus stogo šiltinimui, galima užtikrinti kokybišką ir ilgalaikį rezultatą!
Ar reikia garo barjero?
Jei stogas šiltinamas tik atvirų porų poliuretano putomis, prieš montuojant gipso plokštes rekomenduojame įrengti garo izoliacinę plėvelę. Kaip ir akmens vata atvirų porų poliuretano putos yra laidžios garams, todėl garo barjeras padės apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi ir kondensato susidarymo.
Tačiau, jei paskutinis šiltinimo sluoksnis atliekamas uždarų porų poliuretano putomis, kurios beveik nepraleidžia garų, papildoma garo izoliacinė plėvelė prieš gipso plokščių montavimą nėra būtina. Uždarų porų putos veikia kaip natūralus garo barjeras, užtikrinantis efektyvią konstrukcijos apsaugą nuo drėgmės.