Kodėl kampuose atsiranda pelėsis?

Pelėsis kambario kampuose dažnai atrodo kaip paprasta estetinė problema: patamsėjusi sienos vieta, juodos dėmelės ar nemalonus kvapas. Tačiau iš tikrųjų pelėsis dažniausiai rodo, kad toje vietoje susidaro palankios sąlygos drėgmei kauptis.

Kampai yra jautrios pastato vietos. Čia susitinka kelios konstrukcijos, gali būti mažesnė paviršiaus temperatūra, silpnesnė oro cirkuliacija, didesnė kondensato rizika ir galimi šalčio tiltai. Todėl pelėsis kampuose dažnai nėra atsitiktinumas – tai ženklas, kad reikia įvertinti ne tik paviršių, bet ir visą situaciją: šiltinimą, vėdinimą, drėgmę ir pastato konstrukciją.

Svarbu suprasti sąžiningai: pelėsio neužtenka tik nuvalyti. Jei nepašalinama priežastis, jis gali grįžti.

Kas yra pelėsis

Pelėsis – tai mikroskopiniai grybai, kurie gali augti ten, kur yra drėgmės, tinkama temperatūra ir organinių medžiagų. Pastatuose pelėsis dažniausiai atsiranda ant sienų, lubų, langų angokraščių, kampų, už baldų ar kitose vietose, kur ilgiau laikosi drėgmė.

Paprastai tariant, pelėsiui reikia drėgnos aplinkos. Jei paviršius dažnai būna drėgnas arba ant jo kondensuojasi vanduo, pelėsiui atsiranda palankios sąlygos.

Kuo pelėsis gali būti pavojingas

Pelėsis nėra tik estetinė problema. Jis gali bloginti patalpų oro kokybę ir turėti įtakos žmonių savijautai, ypač jei problema kartojasi arba pelėsio plotas didėja.

Pelėsis dauginasi sporomis. Jos gali patekti į orą ir būti įkvepiamos. Ne visi žmonės į pelėsį reaguoja vienodai, tačiau jautresniems žmonėms jis gali sukelti ar sustiprinti alerginius simptomus: čiaudulį, slogą, akių perštėjimą, kosulį, gerklės dirginimą ar dusulį. Pelėsis taip pat gali pabloginti astmos simptomus ar kitus kvėpavimo takų sutrikimus.

Didesnė rizika gali būti vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, alergiškiems asmenims, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat žmonėms su silpnesne imunine sistema.

Svarbu suprasti, kad pavienė nedidelė dėmė ir ilgalaikė, besikartojanti pelėsio problema nėra tas pats. Tačiau jeigu pelėsis grįžta, plinta ar jaučiamas specifinis drėgmės kvapas, reikėtų ieškoti priežasties: drėgmės, kondensato, šalčio tiltų, vėdinimo trūkumo ar konstrukcijos pažeidimų. Pelėsio pašalinimas nepašalinus priežasties dažniausiai duoda tik laikiną rezultatą.

Jeigu dėl pelėsio patalpose atsiranda sveikatos simptomų, verta pasitarti su sveikatos specialistu, o pastato priežastis – drėgmę, kondensatą ar šalčio tiltus – spręsti techniškai.

Kodėl pelėsis dažnai atsiranda būtent kampuose

Kambario kampai dažnai būna šaltesni nei lygi sienos dalis. Taip yra todėl, kad kampe susitinka dvi ar daugiau išorinių konstrukcijų, o šilumos srautas jose gali būti intensyvesnis.

Technine kalba, kampuose gali susidaryti žemesnė vidinio paviršiaus temperatūra. Jei paviršius atvėsta iki rasos taško arba arti jo, ore esantys vandens garai pradeda kondensuotis. Paprastai tariant, drėgmė iš oro nusėda ant šalto kampo.

Jei tokia situacija kartojasi, kampas ilgiau išlieka drėgnas, o tai sudaro sąlygas pelėsiui.

Kampuose drėgmė dažnai kaupiasi dėl šaltesnių paviršių ir kondensato. Plačiau apie kondensato susidarymą rašome straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

Šalčio tiltai ir pelėsis

Viena dažniausių pelėsio kampuose priežasčių – šalčio tiltai. Šalčio tiltas yra pastato vieta, per kurią šiluma pasišalina greičiau nei per aplinkines konstrukcijas.

Jei kampe yra šalčio tiltas, ta vieta būna šaltesnė. Šaltas paviršius lengviau pasiekia rasos tašką, todėl ant jo gali atsirasti kondensatas.

Paprastai tariant, šalčio tiltas sukuria „šaltą tašką“. Jei patalpoje yra drėgmės, tas taškas tampa vieta, kur kaupiasi vanduo. O kur ilgiau laikosi drėgmė, ten gali atsirasti pelėsis.

Apie tai, kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą, plačiau rašome straipsnyje „Kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą“.

Kondensatas kampuose

Kondensatas susidaro tada, kai šiltas drėgnas oras susiduria su šaltesniu paviršiumi. Kampuose tai nutinka gana dažnai, nes jų paviršiaus temperatūra gali būti žemesnė nei kitose sienos vietose.

Tai ypač pastebima šaltuoju metų laiku. Patalpos oras būna šiltas, jame yra drėgmės, o išorinės sienos ar kampai atšąla. Jei vėdinimas nepakankamas, drėgmė neišsisklaido ir pradeda kauptis ant šaltesnių paviršių.

Todėl pelėsis kampuose dažnai yra ne „vien sienos problema“, o šilumos, drėgmės ir oro judėjimo rezultatas.

Jeigu šiltas drėgnas oras susiduria su šaltu paviršiumi, gali susidaryti kondensatas. Plačiau apie šį procesą rašome straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

Vėdinimo trūkumas

Net jei pastatas apšiltintas, pelėsis gali atsirasti, jei patalpose kaupiasi per daug drėgmės. Drėgmė atsiranda dėl kasdienės veiklos: kvėpavimo, maisto gaminimo, skalbinių džiovinimo, dušo, augalų, gyvūnų ar nepakankamos oro apykaitos.

Jei drėgnas oras nepasišalina, santykinė oro drėgmė didėja. Kuo drėgnesnis oras, tuo lengviau susidaro kondensatas ant šaltesnių paviršių.

Paprastai tariant, šiltinimas padeda paviršiams būti šiltesniems, o vėdinimas padeda pašalinti perteklinę drėgmę. Dažnai reikia abiejų dalykų.

Baldai prie išorinių sienų

Pelėsis dažnai atsiranda kampuose arba už baldų, kurie stovi prie išorinių sienų. Taip nutinka todėl, kad už spintos, sofos ar lentynos oras juda silpniau. Sienos paviršius toje vietoje gali būti šaltesnis, o drėgmė ilgiau neišdžiūsta.

Jei baldas pristumtas visai prie sienos, susidaro uždaresnė zona. Ten gali būti mažiau šilumos, mažiau oro judėjimo ir daugiau drėgmės. Tai palanki aplinka pelėsiui.

Todėl kartais problema sumažėja net palikus tarpą tarp baldo ir sienos, pagerinus vėdinimą arba pašildžius / apšiltinus silpną konstrukcijos vietą.

Netolygus arba nepakankamas šiltinimas

Pelėsis kampuose gali atsirasti ir tada, kai pastatas šiltintas netolygiai. Jei viena konstrukcijos dalis apšiltinta gerai, bet kampas, cokolis, perdangos kraštas ar sienų jungtis liko silpnesnė, toje vietoje paviršius gali būti šaltesnis.

Tai dažna situacija, kai šiltinama tik viena pastato dalis, bet neįvertinamos jungtys. Pavyzdžiui, apšiltinama siena, bet lieka neapšiltintas cokolis arba perdangos kraštas. Tada šalčio tiltas gali likti būtent ties konstrukcijų susijungimu.

Geras šiltinimas turi būti vientisas ir apgalvotas. Svarbu ne tik medžiagos storis, bet ir tai, kaip ji sujungiama su kitomis pastato dalimis.

Šiltinimo rezultatas priklauso ne tik nuo sluoksnio storio, bet ir nuo sandarumo bei konstrukcijų jungčių. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Sandarumas šiltinime – kodėl vien šilumos varžos nepakanka“.

Drėgmė iš konstrukcijos

Ne visas pelėsis atsiranda tik dėl kondensato. Kartais drėgmė gali ateiti iš pačios konstrukcijos: per nesandarią sieną, pažeistą hidroizoliaciją, prastą lietaus vandens nuvedimą, drėkstančius pamatus ar pratekėjimą.

Tokiu atveju vien vėdinimas ar šiltinimas problemos iki galo neišspręs. Pirmiausia reikia suprasti, iš kur atsiranda drėgmė.

Paprastai tariant, jei vanduo į konstrukciją patenka iš išorės arba iš grunto, reikia spręsti vandens patekimo priežastį. Jei drėgmė susidaro dėl šalto paviršiaus ir vidaus oro, tada svarbu vertinti kondensatą, šiltinimą ir vėdinimą.

Jeigu drėgmė susijusi su sienų konstrukcija, verta įvertinti ir sienų šiltinimo būdą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Sienų šiltinimas iš vidaus ar iš išorės“.

Kaip atskirti, ar problema dėl kondensato

Kondensatą galima įtarti, jei pelėsis atsiranda šaltuoju metų laiku, kampuose, prie langų, už baldų arba ant šaltesnių paviršių. Dažnai problema stiprėja tada, kai patalpos mažai vėdinamos, jose džiovinami skalbiniai arba laikosi didesnė drėgmė.

Jei drėgmė atsiranda po lietaus, vienoje konkrečioje vietoje, ties stogo ar sienos pažeidimu, pamato apačioje arba matyti pratekėjimo žymės, priežastis gali būti ne kondensatas, o vandens patekimas į konstrukciją.

Svarbu neskubėti daryti išvadų. Kartais reikia įvertinti kelis veiksnius kartu.

Ar šiltinimas gali padėti nuo pelėsio kampuose

Šiltinimas gali padėti, jei pelėsis atsiranda dėl šaltesnių paviršių, šalčio tiltų ar netolygaus šilumos pasiskirstymo. Apšiltinus probleminę vietą, vidinio paviršiaus temperatūra gali pakilti, todėl sumažėja kondensato rizika.

Tačiau šiltinimas nėra vienintelis sprendimas. Jei patalpoje labai drėgna ir nėra vėdinimo, pelėsis gali atsirasti net ir apšiltintame pastate.

Todėl geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai sprendžiama visa sistema: šiltinimas, vėdinimas, drėgmės šaltiniai, konstrukcijos būklė ir oro judėjimas.

Tinkamas šiltinimo sprendimas priklauso nuo drėgmės, vėdinimo, konstrukcijos ir pasirinktos medžiagos. Plačiau apie medžiagų pasirinkimą rašome straipsnyje „Šiltinimo medžiagos pasirinkimas ir dažniausios klaidos“.

Kada verta įvertinti pamatus ir cokolį

Jei pelėsis atsiranda sienų apačioje, prie grindų arba apatiniuose kampuose, verta įvertinti pamatų ir cokolio zoną. Šios vietos dažnai susijusios su šalčio tiltais ir drėgmės rizika.

Neapšiltintas arba netinkamai apšiltintas cokolis gali lemti šaltesnę sienos apačią. Jei kartu patalpoje yra drėgmės, tokioje vietoje gali atsirasti kondensatas ir pelėsis.

Tokiu atveju verta įvertinti ne tik vidinį kampą, bet ir pastato išorę: cokolį, lietaus vandens nuvedimą, pamatų būklę, drenažą ir sienų apačią.

Jeigu problema matoma sienų apačioje ar prie grindų, verta įvertinti pamatų ir cokolio zoną. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

Kada verta įvertinti stogą ar perdangą

Jei pelėsis atsiranda viršutiniuose kampuose, prie lubų arba mansardoje, verta įvertinti stogo, perdangos ar sienos ir stogo jungtį.

Šiltas drėgnas oras kyla į viršų. Jei viršutinėje konstrukcijos dalyje yra šaltesnių vietų, nesandarumų ar netolygus šiltinimas, ten gali susidaryti kondensatas.

Tokiose situacijose reikia įvertinti, ar šiltinimo sluoksnis vientisas, ar nėra oro tarpų, ar tinkamai sprendžiamas vėdinimas ir garo izoliacija.

Jeigu pelėsis atsiranda viršutiniuose kampuose ar mansardoje, gali būti aktualus stogo arba perdangos šiltinimas. Plačiau apie stogo šiltinimą rašome straipsnyje „Stogo šiltinimas putomis – kada verta“.

Jeigu virš patalpų yra nešildoma palėpė, verta įvertinti perdangos šiltinimą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Perdangos šiltinimas biria vata – kada verta“.

Ko nedaryti pastebėjus pelėsį

Pamačius pelėsį, dažnai norisi jį tiesiog nuvalyti arba perdažyti sieną. Tai gali laikinai pagerinti vaizdą, bet problemos priežasties nepašalina.

Nereikėtų apsiriboti tik paviršiaus valymu, jei pelėsis kartojasi. Taip pat nereikėtų užstatyti probleminės vietos baldais, užklijuoti ją apdaila ar uždengti neįvertinus drėgmės priežasties.

Pirmiausia verta suprasti, kodėl ta vieta drėksta. Tik tada galima pasirinkti tinkamą sprendimą.

Ką galima padaryti pirmiausia

Pirmi žingsniai gali būti paprasti:

• stebėti, kada pelėsis atsiranda arba stiprėja;

• patikrinti, ar patalpa vėdinama;

• įvertinti, ar nėra aiškių pratekėjimų;

• atitraukti baldus nuo išorinių sienų;

• sumažinti drėgmės šaltinius patalpoje;

• patikrinti langų, kampų, sienų apačios ir lubų zonas;

• įvertinti, ar problema kartojasi toje pačioje vietoje.

Jeigu pelėsis grįžta, verta kreiptis dėl situacijos įvertinimo.

Kokias nuotraukas verta atsiųsti konsultacijai

Norint preliminariai įvertinti, kodėl kampuose atsiranda pelėsis, verta atsiųsti kelias aiškias nuotraukas.

Naudinga nufotografuoti:

• kampą, kuriame matomas pelėsis;

• bendrą kambario vaizdą;

• sienų ir grindų jungtį;

• sienų ir lubų jungtį;

• langų zoną;

• vietą už baldų, jei pelėsis atsiranda ten;

• pastato išorę ties probleminiu kampu;

• cokolį ar pamatų zoną;

• stogo ar palėpės vietą, jei problema viršutiniuose kampuose.

Taip pat verta parašyti, kada pelėsis atsiranda: žiemą, po lietaus, po šildymo sezono pradžios, rytais, už baldų ar nuolat.

Trumpa išvada

Pelėsis kampuose dažniausiai atsiranda tada, kai toje vietoje ilgiau laikosi drėgmė. Drėgmė gali kauptis dėl kondensato, šalčio tiltų, nepakankamo vėdinimo, netolygaus šiltinimo arba drėgmės patekimo iš konstrukcijos.

Kampai yra jautrios vietos, nes juose dažnai susitinka kelios konstrukcijos, paviršiaus temperatūra gali būti žemesnė, o oro cirkuliacija silpnesnė. Todėl pelėsio priežastis reikia vertinti ne tik iš vidaus, bet ir pagal visą pastato būklę.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020