Sandarumas šiltinime – kodėl vien šilumos varžos nepakanka

Kalbant apie šiltinimą dažnai pirmiausia galvojama apie medžiagą, sluoksnio storį ir šilumos varžą. Tai svarbūs dalykai, tačiau jie nepasako visos tiesos. Pastatas gali turėti pakankamą šiltinimo sluoksnį, bet vis tiek būti nekomfortiškas, jei per konstrukcijas juda oras.

Sandarumas šiltinime yra labai svarbus, nes šiluma prarandama ne tik per medžiagas, bet ir per plyšius, tarpus, nesandarias jungtis, liukus, vamzdžių praėjimus, stogo konstrukcijas, perdangas, pamatus ar vartus. Tokiu atveju net gera šiltinimo medžiaga gali neveikti taip, kaip tikimasi.

Paprastai tariant, šilumos varža rodo, kaip medžiaga priešinasi šilumos perdavimui, o sandarumas parodo, kiek pastatas leidžia orui nekontroliuojamai judėti per konstrukcijas. Geras rezultatas pasiekiamas tada, kai šie du dalykai vertinami kartu.

Kas yra sandarumas

Sandarumas – tai pastato gebėjimas riboti nekontroliuojamą oro judėjimą per konstrukcijų plyšius, jungtis ir nesandarias vietas.

Moksliškai kalbant, nekontroliuojamas oro judėjimas per pastato atitvaras vadinamas infiltracija ir eksfiltracija. Infiltracija – kai šaltas oras patenka į pastatą iš išorės. Eksfiltracija – kai šiltas oras pasišalina iš pastato į išorę.

Paprastai tariant, jei pastate yra nesandarių vietų, šiltas oras išeina, šaltas oras patenka, o šildymo sistema turi dirbti daugiau.

Kuo sandarumas skiriasi nuo šilumos varžos

Šilumos varža parodo, kaip gerai medžiaga arba konstrukcija priešinasi šilumos perdavimui. Kuo šilumos varža didesnė, tuo lėčiau šiluma pereina per medžiagą.

Sandarumas yra kitas dalykas. Jis susijęs ne su šilumos judėjimu per pačią medžiagą, o su oro judėjimu per plyšius ir nesandarias vietas.

Pavyzdžiui, galima turėti storą šiltinimo sluoksnį, bet jei aplink liuką į palėpę, vamzdžių praėjimus ar stogo ir sienos jungtį lieka tarpai, šiluma gali pasišalinti su oru.

Paprastai tariant, šilumos varža yra apie medžiagą, o sandarumas – apie pastato „skyles“ ir jungtis.

Kodėl oro judėjimas toks svarbus

Oras perneša šilumą ir drėgmę. Jei per konstrukciją juda oras, jis gali išnešti šilumą iš pastato arba atnešti šaltį į vidų.

Tai ypač svarbu žiemą. Šiltas vidaus oras kyla aukštyn ir per nesandarias vietas gali patekti į stogą, perdangą ar palėpę. Ten jis gali atvėsti, o kartu su juo judanti drėgmė gali kondensuotis šaltesnėse konstrukcijos vietose.

Todėl nesandarumas yra ne tik šilumos nuostolių, bet ir drėgmės valdymo problema.

Kaip su oru juda drėgmė

Pastate drėgmė atsiranda nuolat: žmonės kvėpuoja, gamina maistą, džiovina skalbinius, prausiasi, laiko augalus, naudoja šildymo ir vėdinimo sistemas. Dalis drėgmės yra ore vandens garų pavidalu.

Kai šiltas ir drėgnas oras per nesandarias vietas patenka į šaltesnes konstrukcijas, jis gali pasiekti rasos tašką. Tada vandens garai virsta kondensatu.

Paprastai tariant, per plyšius juda ne tik oras, bet ir drėgmė. Jei ji atsiduria šaltoje vietoje, gali atsirasti kondensatas, pelėsis ar konstrukcijų pažeidimai.

Sandarumas ir kondensatas

Kondensatas susidaro tada, kai šiltas drėgnas oras susiduria su šaltu paviršiumi. Nesandarios konstrukcijos gali šią riziką padidinti, nes leidžia drėgnam orui patekti ten, kur jis neturėtų patekti.

Pavyzdžiui, jei šiltas oras iš gyvenamų patalpų per nesandarią perdangą patenka į šaltą palėpę, drėgmė gali kauptis ant šaltesnių paviršių. Panaši situacija gali atsirasti stoguose, mansardose, sienų jungtyse ar kitose konstrukcijose.

Todėl sandarumas ir kondensato prevencija yra glaudžiai susiję. Šiltinimas turi ne tik sulaikyti šilumą, bet ir padėti valdyti oro bei drėgmės judėjimą.

Kur dažniausiai būna nesandarios vietos

Nesandarios vietos dažnai atsiranda ne per didelius lygius paviršius, o ties jungtimis ir detalėmis.

Dažniausios vietos:

• stogo ir sienos jungtys;

• palėpės liukai;

• vamzdžių ir kabelių praėjimai;

• perdangos ir sienų jungtys;

• langų ir durų angokraščiai;

• pamatų ir sienų jungtis;

• garažo ar angaro vartai;

• stogo konstrukcijos;

• mansardos šlaitai;

• senos izoliacijos tarpai;

• vietos aplink kaminus ar techninius praėjimus.

Šios vietos dažnai atrodo smulkios, bet bendrai gali turėti didelę įtaką šilumos nuostoliams.

Sandarumas stoge ir mansardoje

Stogas ir mansarda yra ypač jautrios vietos, nes šiltas oras kyla į viršų. Jei viršutinėje pastato dalyje yra nesandarumų, šiluma gali greitai pasišalinti.

Mansardoje svarbu ne tik šiltinimo storis, bet ir tai, ar šiltinimo sluoksnis vientisas, ar nėra oro tarpų, ar tinkamai išspręsta garo izoliacija, ar konstrukcija apsaugota nuo drėgmės kaupimosi.

Jei šiltinama tarp gegnių, reikia atidžiai vertinti jungtis, kampus, langų zonas ir stogo bei sienos susijungimus. Net nedideli tarpai gali sumažinti bendrą rezultatą.

Sandarumas perdangoje ir palėpėje

Perdangos šiltinimas dažnai yra racionalus sprendimas, kai palėpė nešildoma ir negyvenama. Tačiau ir čia svarbus sandarumas.

Biri vata gali labai gerai tikti perdangoms ir palėpėms, nes ji tolygiai užpildo horizontalų plotą. Tačiau jei lieka nesandarus palėpės liukas, plyšiai prie vamzdžių, kabelių ar sienų jungčių, per šias vietas oras vis tiek gali judėti.

Todėl perdangoje svarbu ne tik paskleisti pakankamą sluoksnį, bet ir suprasti, ar nėra vietų, per kurias šiltas oras patenka į šaltą palėpę.

Biri vata ir sandarumas

Biri vata yra naudinga ten, kur reikia tolygiai apšiltinti horizontalius plotus: perdangas, palėpes, sunkiau prieinamus plotus virš gyvenamų patalpų. Ji gali gerai užpildyti paviršių ir sudaryti vientisą šiltinimo sluoksnį.

Tačiau svarbu suprasti, kad biri vata pati savaime ne visada išsprendžia visus sandarumo klausimus. Jei konstrukcijoje yra oro judėjimo keliai, juos reikia įvertinti atskirai.

Paprastai tariant, biri vata gerai šiltina, bet jei per liuką, plyšį ar vamzdžio praėjimą juda oras, reikia spręsti ir šią vietą. Šiltinimo medžiaga ir sandarumas turi veikti kartu.

Poliuretano putos ir sandarumas

Poliuretano putos dažnai vertinamos dėl to, kad jos purškiamos vietoje ir gali prisitaikyti prie paviršiaus. Jos gali užpildyti tarpus, nelygumus, kampus ir sunkiau pasiekiamas vietas.

Tai gali būti naudinga stoguose, mansardose, sienų jungtyse, pamatų zonoje, angaruose, garažuose ar kitose sudėtingesnėse konstrukcijose.

Tačiau ir putos nėra vienas universalus atsakymas visiems atvejams. Reikia įvertinti, kokios putos naudojamos, kokia konstrukcija, ar yra drėgmės, ar reikalingas garų valdymas, ar paviršius tinkamas darbams.

Sandarumas angaruose, garažuose ir ūkiniuose pastatuose

Didesniuose pastatuose sandarumas dažnai tampa ypač svarbus. Angaruose, garažuose, dirbtuvėse, sandėliuose ir ūkiniuose pastatuose yra daug vartų, jungčių, metalinių konstrukcijų, stogo ir sienų sandūrų.

Jei pastatas šildomas arba jame dirbama, nesandarumas gali reikšti didesnius šilumos nuostolius ir didesnius temperatūros svyravimus. Jei patalpoje yra drėgmės, nesandarumas taip pat gali būti susijęs su kondensato rizika.

Tokiuose objektuose reikia vertinti ne tik šiltinimo plotą, bet ir vartų sandarumą, konstrukcijų jungtis, aukštį, vėdinimą ir pastato paskirtį.

Kaip matuojamas pastato sandarumas

Pastato sandarumas gali būti matuojamas specialiu sandarumo bandymu, dažnai vadinamu „blower door“ testu. Jo metu į durų angą įstatomas specialus ventiliatorius, sukuriamas slėgio skirtumas ir matuojama, kiek oro prateka per pastato nesandarias vietas.

Dažnai naudojamas rodiklis n50. Jis parodo, kiek kartų per valandą pastato oras pasikeičia, kai sudaromas 50 Pa slėgio skirtumas.

Paprastai tariant, kuo n50 mažesnis, tuo pastatas sandaresnis.

Toks bandymas dažniau aktualus naujos statybos ar aukštesnės energinės klasės pastatams, tačiau pati logika tinka ir senesniems pastatams: kuo mažiau nekontroliuojamo oro judėjimo, tuo lengviau valdyti šilumos nuostolius ir drėgmę.

Apie sandarumo normas

Pastatų energinio naudingumo ir sandarumo reikalavimai laikui bėgant gali keistis, todėl šiame straipsnyje nepateikiame konkrečių norminių skaičių kaip galutinės taisyklės.

Tikslius reikalavimus konkrečiam projektui visada verta tikrinti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, projektinius dokumentus ir energinio naudingumo reikalavimus.

Svarbiausia suprasti principą: kuo mažiau nekontroliuojamo oro judėjimo per konstrukcijas, tuo lengviau valdyti šilumos nuostolius, drėgmę ir vidaus komfortą.

Kodėl vien gera medžiaga ne visada duoda gerą rezultatą

Gera šiltinimo medžiaga yra svarbi, bet ji nėra vienintelis sėkmės veiksnys. Jei medžiaga parinkta netinkamai, įrengta netolygiai arba paliktos nesandarios vietos, rezultatas gali būti silpnesnis nei tikėtasi.

Pavyzdžiui, stogas gali turėti pakankamą šiltinimo sluoksnį, bet jei šiltas oras keliauja per nesandarias jungtis į šaltą zoną, patalpoje vis tiek gali būti šalta arba atsirasti drėgmės problemų.

Todėl šiltinimą reikia vertinti kaip sistemą: medžiaga, sluoksnis, sandarumas, drėgmė, vėdinimas ir konstrukcijų jungtys turi veikti kartu.

Ką verta įvertinti prieš šiltinant

Prieš pradedant šiltinimo darbus verta įvertinti ne tik plotą, bet ir galimas nesandarias vietas.

Svarbu suprasti:

• kur pastate jaučiamas šaltis;

• ar yra oro judėjimo požymių;

• ar yra drėgmės arba kondensato;

• ar konstrukcija sausa;

• ar yra senas šiltinimo sluoksnis;

• ar yra palėpės liukas, vamzdžių ar kabelių praėjimai;

• ar sandarūs langai, durys, vartai;

• ar yra šalčio tiltų;

• kokia medžiaga tinkamiausia konkrečiai vietai.

Kuo daugiau šių dalykų įvertinama iš anksto, tuo mažesnė rizika, kad šiltinimas neduos laukiamo rezultato.

Kokias nuotraukas verta atsiųsti konsultacijai

Norint preliminariai įvertinti sandarumo ir šiltinimo situaciją, verta atsiųsti kelias aiškias nuotraukas.

Naudinga nufotografuoti:

• šiltinamą vietą;

• stogo ar perdangos konstrukciją;

• palėpės liuką;

• vamzdžių ir kabelių praėjimus;

• sienų, pamatų ar cokolio jungtis;

• langų ir durų zonas;

• garažo ar angaro vartus;

• seną šiltinimo sluoksnį;

• vietas, kur jaučiamas šaltis;

• drėgmės ar pelėsio požymius.

Taip pat verta parašyti, ar pastatas gyvenamas, ūkinis ar pramoninis, ar patalpa šildoma, ar yra sena izoliacija, ar matomas kondensatas ir kokio rezultato tikimasi.

Trumpa išvada

Sandarumas šiltinime yra toks pat svarbus kaip ir šilumos varža. Šilumos varža parodo, kaip medžiaga priešinasi šilumos perdavimui, o sandarumas padeda sumažinti nekontroliuojamą oro judėjimą per plyšius ir jungtis.

Jei pastatas nesandarus, šiluma gali pasišalinti su oru, o kartu gali judėti ir drėgmė. Dėl to gali atsirasti kondensatas, šalčio pojūtis, pelėsis ar mažesnis šiltinimo efektyvumas.

Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai šiltinimo medžiaga, sluoksnio storis, sandarumas, drėgmės valdymas ir vėdinimas vertinami kartu.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020