Oro tarpo šiltinimas sienose – kada verta ir kada reikia atsargumo

Senesniuose mūriniuose namuose oro tarpas sienose dažnai buvo paliekamas ne atsitiktinai. Tuo metu tai buvo įprastas konstrukcinis sprendimas, kuris turėjo padėti sumažinti drėgmės poveikį, atskirti išorinį mūro sluoksnį nuo vidinio ir pagerinti sienos darbą pagal tuometinį statybos supratimą.

Oro tarpas turėjo kelias funkcijas: leisti sienai išdžiūti, sumažinti drėgmės perdavimą į vidinį sluoksnį ir šiek tiek pagerinti šiluminę varžą, nes nejudantis oras gali veikti kaip izoliacinis sluoksnis.

Tačiau realiame name oro tarpas ne visada išlieka nejudantis. Jei jame juda oras, jis gali išnešti šilumą iš sienos konstrukcijos. Tada siena atrodo stora, bet kambariai vis tiek greitai atvėsta, prie sienų jaučiama vėsa, o šildymo sistema turi dirbti daugiau.

Todėl šiandien kai kuriuose senuose mūriniuose namuose oro tarpo šiltinimas gali būti logiškas sprendimas. Užpildžius oro tarpą tinkama medžiaga, galima sumažinti oro judėjimą sienoje, pagerinti patalpų komfortą ir sumažinti šilumos nuostolius. Ilgainiui tai gali padėti mažinti ir šildymo išlaidas.

Kodėl oro tarpas šiandien gali kelti problemų

Oro tarpas pats savaime nėra blogas. Problema atsiranda tada, kai jame vyksta nekontroliuojamas oro judėjimas. Tokiu atveju tarpas nebeveikia kaip ramesnis izoliacinis sluoksnis, o tampa vieta, per kurią šiluma greičiau pasišalina iš sienos.

Tai ypač jaučiama žiemą. Kambariai gali greičiau atvėsti, prie išorinių sienų gali būti juntama vėsa, o šildymo sistema turi dirbti intensyviau. Žmogui atrodo, kad siena stora, bet komforto vis tiek trūksta.

Kai kuriuose namuose oro tarpas gali būti netolygus, užterštas statybinėmis liekanomis, vietomis susiaurėjęs arba susijungęs su kitomis ertmėmis. Dėl to prieš darbus svarbu suprasti ne tik tai, ar oro tarpas yra, bet ir kokia jo būklė.

Kada oro tarpo šiltinimas gali būti geras

sprendimas

Oro tarpo šiltinimas gali būti tinkamas tada, kai name yra aiškus oro tarpas sienoje, siena sausa, nėra aktyvių drėgmės problemų, o patalpose jaučiamas šilumos trūkumas per išorines sienas.

Dažniausiai apie šį sprendimą verta galvoti senuose mūriniuose namuose, kuriuose yra dviejų sluoksnių siena su ertme tarp jų. Tokiuose namuose šaltis dažnai jaučiamas ne dėl vienos konkrečios skylės, o dėl bendro oro judėjimo sienos viduje.

Užpildžius oro tarpą tinkama medžiaga, sumažėja oro cirkuliacija ertmėje. Dėl to patalpos gali lėčiau atvėsti, sienų paviršius gali tapti komfortiškesnis, o šildymo sistema nebeturi kompensuoti tokio didelio šilumos praradimo.

Jeigu po šiltinimo vis tiek jaučiamas šaltis, verta įvertinti ne tik sienas, bet ir kitas pastato vietas. Apie tai plačiau rašome straipsnyje „Kodėl šiltinimas ne visada duoda laukiamą rezultatą“.

Kada geriau neskubėti

Oro tarpo šiltinimas nėra sprendimas visiems namams. Jei sienoje yra drėgmės, pelėsio, pratekėjimų, pažeista išorinė mūro dalis arba nėra aišku, kaip juda drėgmė, pirmiausia reikia įvertinti priežastis.

Nereikėtų skubėti ir tada, kai nežinoma, ar oro tarpas vientisas. Jei ertmė užversta statybinėmis liekanomis, vietomis nutrūksta arba susijungia su kitomis konstrukcijos dalimis, medžiaga gali pasiskirstyti netolygiai. Tada rezultatas gali būti prastesnis nei tikėtasi.

Taip pat svarbu įvertinti ventiliaciją. Jei namas po šiltinimo tampa sandaresnis, patalpoms gali reikėti geresnio vėdinimo. Kitaip drėgmė gali pradėti kauptis viduje.

Drėgmės judėjimas sienų konstrukcijose susijęs ir su kondensato rizika. Plačiau šią temą aptariame straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

Kokios medžiagos naudojamos oro tarpo šiltinimui

Oro tarpo šiltinimui gali būti naudojamos skirtingos medžiagos: biri mineralinė vata, stiklo vata, polistireno granulės ar kitos birios izoliacinės medžiagos. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomi ir kiti sprendimai, tačiau svarbiausia ne medžiagos pavadinimas, o jos tinkamumas konkrečiai sienai.

Biri vata dažnai pasirenkama todėl, kad ją galima įpūsti per nedideles angas, neardant viso fasado. Ji gali užpildyti ertmę, sumažinti oro judėjimą sienoje ir pagerinti šilumines savybes.

Polistireno granulės taip pat gali būti naudojamos oro tarpams. Jos lengvos ir atsparios drėgmei, tačiau, kaip ir bet kuri kita medžiaga, turi būti tinkamai paskirstytos. Jei užpildymas netolygus, gali likti tuštumų.

Kai kuriose situacijose minimos ir poliuretano putos, bet oro tarpams senuose mūriniuose namuose jas reikia vertinti atsargiai. Putos plečiasi, todėl svarbu suprasti, ar konkreti konstrukcija tam tinkama. Ne visais atvejais tai yra geriausias sprendimas.

Todėl praktikoje pirmiausia verta įvertinti sienos būklę, oro tarpo plotį, drėgmę ir darbų technologiją. Tik tada galima parinkti tinkamiausią medžiagą.

Jeigu sienoje yra silpnų konstrukcijos vietų, oro tarpų ar netolygiai veikiančių zonų, gali susidaryti šalčio tiltai. Apie juos plačiau rašome straipsnyje „Kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą“.

Kodėl dažnai pasirenkama biri vata

Biri vata oro tarpui gali būti praktiškas sprendimas, nes ji įpučiama į sienoje esančią ertmę. Tam paprastai nereikia ardyti visos sienos ar uždengti fasado nauju sluoksniu.

Tinkamai įpūsta medžiaga užpildo oro tarpą ir sumažina oro judėjimą sienos viduje. Kai oras nebejuda taip laisvai, šiluma iš patalpų pasišalina lėčiau. Tai gali pagerinti komfortą, ypač ten, kur anksčiau prie sienų jautėsi vėsa.

Svarbu, kad užpildymas būtų tolygus. Jei medžiaga pasiskirsto netolygiai arba dalis ertmės lieka neužpildyta, rezultatas gali būti silpnesnis. Todėl darbų kokybė čia tokia pat svarbi kaip ir pati medžiaga.

Jeigu norite geriau suprasti, kuo skiriasi skirtingos šiltinimo medžiagos ir kur dažniau naudojamos poliuretano putos, skaitykite straipsnį „Kas yra poliuretanas ir kodėl jis naudojamas šiltinimui“.

Ką reikia įvertinti prieš pildant oro tarpą

Prieš oro tarpo šiltinimą svarbu įvertinti kelis dalykus: ar siena sausa, ar nėra aktyvios drėgmės, ar oro tarpas vientisas, ar sienoje nėra didelių pažeidimų, ar konstrukcija tinkama užpildymui.

Taip pat verta išsiaiškinti, kur labiausiai jaučiamas šaltis. Jei vėsa jaučiama tik prie grindų, problema gali būti ne sienos oro tarpas, o pamatai arba cokolio zona. Jei šalta viršutiniame aukšte, verta vertinti stogą arba perdangą. Jei šaltis jaučiamas per visą išorinę sieną, oro tarpas gali būti viena iš galimų priežasčių.

Geras sprendimas prasideda ne nuo medžiagos pasirinkimo, o nuo situacijos įvertinimo. Tik tada galima nuspręsti, ar oro tarpo šiltinimas tikrai yra tinkamas kelias.

Drėgmė ir vėdinimas

Drėgmė yra viena svarbiausių temų kalbant apie oro tarpo šiltinimą. Jei siena drėgna, yra pratekėjimų, pelėsio ar pažeisto mūro požymių, pirmiausia reikia suprasti, kodėl tai vyksta.

Užpildžius oro tarpą neįvertinus drėgmės, galima paslėpti problemą, bet jos neišspręsti. Drėgmė gali likti konstrukcijoje, pabloginti sienos būklę ar sukelti nemalonių pasekmių viduje.

Taip pat svarbus vėdinimas. Kai sumažinamas oro judėjimas per sienas, namas gali tapti komfortiškesnis, bet patalpų drėgmė turi būti pašalinama tinkamu vėdinimu. Jei patalpose nėra pakankamo oro judėjimo, gali atsirasti kondensato ar pelėsio rizika.

Ar oro tarpo šiltinimas padės sutaupyti

Pirmiausia oro tarpo šiltinimas turėtų būti vertinamas kaip komforto gerinimo sprendimas. Jei sienose mažiau juda oras ir šiluma lėčiau pasišalina iš patalpų, kambariuose gali būti stabiliau ir šilčiau.

Ilgainiui tai gali padėti sumažinti šildymo išlaidas, nes šildymo sistema turi kompensuoti mažesnius šilumos nuostolius. Tačiau tikslus sutaupymas priklauso nuo viso namo būklės: stogo, perdangos, langų, pamatų, sienų, sandarumo ir šildymo sistemos.

Jei didžioji dalis šilumos išeina per stogą ar pamatus, vien oro tarpo užpildymas neišspręs visko. Todėl geriausia namą vertinti kaip sistemą.

Ką nufotografuoti konsultacijai

Norint pasikonsultuoti dėl oro tarpo šiltinimo, naudinga atsiųsti kelias aiškias nuotraukas. Reikėtų parodyti išorinę sieną, fasado būklę, langų zonas, cokolį, kampus ir vietas, kur patalpose jaučiama vėsa.

Iš vidaus verta nufotografuoti sienas, prie kurių šalta, kampus, vietas prie grindų ir lubų, drėgmės ar pelėsio požymius. Taip pat naudinga parašyti, ar namas mūrinis, kada maždaug statytas, ar žinoma, kad sienoje yra oro tarpas, ir ar anksčiau buvo atlikti šiltinimo darbai.

Jei yra galimybė parodyti sienos pjūvį, ventiliacines angas ar kitus konstrukcijos požymius, tai taip pat gali padėti tiksliau įvertinti situaciją.

Apie tai, nuo ko priklauso darbų kaina, plačiau rašome straipsnyje „Kaip skaičiuojama šiltinimo kaina ir nuo ko ji priklauso“.

Trumpa išvada

Oro tarpas senuose mūriniuose namuose buvo paliekamas dėl tuometinių statybos sprendimų ir drėgmės valdymo supratimo. Tačiau šiandien, kai komforto poreikiai ir šildymo kainos pasikeitė, kai kuriuose namuose toks tarpas gali tapti šilumos nuostolių priežastimi.

Oro tarpo šiltinimas gali pagerinti patalpų komfortą, sumažinti oro judėjimą sienoje ir padėti šilumai ilgiau išlikti namuose. Ateityje tai gali prisidėti ir prie mažesnių šildymo išlaidų.

Vis dėlto šis sprendimas tinka ne visada. Prieš darbus svarbu įvertinti sienos būklę, drėgmę, oro tarpo vientisumą, vėdinimą ir tai, ar problema tikrai yra sienose.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020