Kodėl namuose šalta, nors šildymas veikia

Namuose gali būti šalta net tada, kai šildymas veikia. Dažnai problema būna ne pati šildymo sistema, o tai, kad pastatas praranda šilumą per stogą, perdangą, sienas, grindis, pamatus, langus ar nesandarias vietas.

Paprastai tariant, jei namas prastai sulaiko šilumą, šildymo sistema turi dirbti daugiau, bet komforto vis tiek gali trūkti. Kambariai greitai atvėsta, grindys būna šaltos, prie sienų jaučiasi vėsa, o viršutiniame aukšte arba mansardoje temperatūra gali būti žemesnė nei kitose patalpose.

Tokiu atveju verta ieškoti ne tik „stipresnio šildymo“, bet ir priežasties, kodėl šiluma iš namo išeina.

Dažniausios priežastys, kodėl namuose šalta

Namuose gali būti šalta dėl kelių priežasčių. Dažniausiai jos susijusios su šilumos nuostoliais arba oro judėjimu per nesandarias konstrukcijas.

Dažnos priežastys: prastai apšiltintas arba neapšiltintas stogas, per plonas šiltinimo sluoksnis perdangoje, nesandari palėpė, šalčio tiltai ties gegnėmis, sienų kampais ar pamatų zona, prastai apšiltintos sienos, šaltos grindys dėl neapšiltintų pamatų ar cokolio, seni arba nesandarūs langai, netinkamai įrengta garo izoliacija, oro tarpai konstrukcijose, sena, sukritusi arba netolygiai sudėta izoliacija.

Kartais užtenka vienos silpnos vietos, kad namuose būtų jaučiamas diskomfortas. Pavyzdžiui, net jei sienos apšiltintos, bet perdanga virš gyvenamųjų patalpų prastai izoliuota, šiluma vis tiek gali kilti į nešildomą palėpę.

Šiluma dažniausiai kyla į viršų

Viena dažniausių priežasčių, kodėl namuose šalta, yra nepakankamai apšiltinta viršutinė pastato dalis. Šiltas oras kyla į viršų, todėl stogas arba perdanga tampa labai svarbia vieta.

Jeigu virš gyvenamųjų patalpų yra nešildoma palėpė, dažnai pirmiausia verta įvertinti perdangą. Tokiu atveju gali būti nebūtina šiltinti viso stogo šlaito – kartais pakanka kokybiškai apšiltinti perdangą.

Jeigu palėpė gyvenama arba planuojama įrengti mansardą, tada dažniau svarstomas stogo šlaitų šiltinimas. Tokiais atvejais svarbu ne tik šiltinimo sluoksnio storis, bet ir sandarumas.

Jeigu virš gyvenamųjų patalpų yra nešildoma palėpė, dažnai verta įvertinti perdangos šiltinimą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Perdangos šiltinimas biria vata – kada verta“.

Jeigu palėpė gyvenama arba planuojama įrengti mansardą, aktualus stogo šlaitų šiltinimas. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Stogo šiltinimas putomis – kada verta“.

Kodėl kambarys greitai atvėsta

Jeigu patalpa greitai sušyla, bet taip pat greitai atvėsta, tai gali reikšti, kad šiluma iš jos greitai pasišalina. Tokiu atveju problema gali būti ne šildymo prietaise, o pastato konstrukcijose.

Pavyzdžiui, radiatorius arba šildomos grindys gali veikti normaliai, bet jei viršuje yra prastai apšiltinta perdanga, šiluma kyla į palėpę. Jei stogo šlaituose yra tarpų, oras gali judėti per konstrukciją. Jei sienose arba grindyse yra šalčio tiltų, dalis šilumos išeina per tas vietas.

Todėl vien didinti šildymo temperatūrą ne visada yra geriausias sprendimas. Pirmiausia verta suprasti, kur šiluma prarandama.

Jeigu patalpa greitai atvėsta, verta įvertinti ne tik šiltinimo sluoksnį, bet ir sandarumą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Sandarumas šiltinime – kodėl vien šilumos varžos nepakanka“.

Kas yra šalčio tiltai

Šalčio tiltas – tai vieta, per kurią šiluma iš pastato išeina greičiau nei per kitas konstrukcijos dalis. Tokios vietos dažnai būna ties kampais, perdangomis, gegnėmis, langų angokraščiais, pamatų zona ar konstrukcijų sujungimais.

Žmogus šalčio tiltus dažnai jaučia praktiškai: prie tam tikros sienos šalčiau, grindys prie krašto vėsesnės, kampuose kaupiasi drėgmė arba atsiranda pelėsio rizika.

Šalčio tiltai ne visada matomi plika akimi, bet jie gali turėti įtakos komfortui. Jeigu namuose šalta tik tam tikrose vietose, verta įvertinti, ar nėra tokių silpnų konstrukcijos taškų.

Apie tai, kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą, plačiau rašome straipsnyje „Kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą“.

Kodėl viršutiniame aukšte arba mansardoje šalta

Viršutinis aukštas arba mansarda dažnai jautriau reaguoja į prastą šiltinimą. Žiemą tokiose patalpose gali būti šalta, o vasarą – per karšta.

Taip nutinka todėl, kad mansarda yra arti stogo konstrukcijos. Jei šiltinimo sluoksnis netolygus, yra oro tarpų arba šiltinimo medžiaga nepriglunda prie konstrukcijos, patalpos temperatūra gali greitai keistis.

Mansardose dažnai svarbu ne tik pasirinkta medžiaga, bet ir tai, kaip ji užpildo tarpus tarp gegnių, kampus ir sunkiai pasiekiamas vietas. Todėl tokiose vietose dažnai svarstomas stogo šiltinimas putomis.

Jeigu problema jaučiama mansardoje, verta atskirai įvertinti šios erdvės šiltinimą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Mansardos šiltinimas putomis – ką svarbu įvertinti prieš darbus“.

Kodėl šaltos grindys

Jeigu namuose šalta nuo grindų, priežastis gali būti ne tik grindų danga ar šildymo sistema. Dažnai verta įvertinti pamatų, cokolio ir grindų zoną.

Šaltos grindys gali būti susijusios su neapšiltintu pamatu, šaltu cokoliu, oro judėjimu po grindimis, nepakankama grindų izoliacija arba šalčio tiltais ties sienų ir grindų jungtimi.

Tokiu atveju stogo ar perdangos šiltinimas gali pagerinti bendrą namo šilumos balansą, bet jei problema jaučiama būtent grindyse, verta atskirai vertinti ir pamatų zoną.

Jeigu šaltis jaučiamas nuo grindų ar sienų apačioje, verta įvertinti pamatų ir cokolio zoną. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

Ar gali būti šalta dėl prastos izoliacijos

Taip. Net jei namas „kažkada buvo apšiltintas“, tai dar nereiškia, kad šiltinimo sluoksnis veikia gerai šiandien.

Sena izoliacija gali būti per plona pagal dabartinius poreikius, netolygiai sudėta, suspausta, pasislinkusi, sudrėkusi, pažeista arba su tarpais prie konstrukcijų.

Pavyzdžiui, vata gali būti sudėta tarp gegnių, bet jeigu ji nepriglunda arba palikti tarpai, per tas vietas gali judėti oras. Tada šiltinimo sluoksnis realiai veikia prasčiau, nei tikėtasi.

Jeigu svarstote, kuri šiltinimo medžiaga tinkamesnė, plačiau apie skirtumus rašome straipsnyje „Akmens vata ar poliuretano putos – ką rinktis“.

Ar verta pirmiausia tikrinti stogą ir palėpę

Dažnai taip. Ypač jei namas turi nešildomą palėpę arba gyvenamą mansardą.

Palėpėje galima gana greitai pamatyti, ar yra senas šiltinimo sluoksnis, koks jo storis, ar jis tolygus, ar nėra akivaizdžių tarpų, drėgmės ar pažeidimų. Kartais net iš kelių nuotraukų galima preliminariai suprasti, ar problema gali būti viršutinėje namo dalyje.

Jeigu viršuje šiltinimo sluoksnis plonas arba netolygus, perdangos šiltinimas gali būti vienas paprastesnių būdų pagerinti komfortą.

Ar didesnis šildymas išspręs problemą

Ne visada. Didesnis šildymas gali laikinai pakelti temperatūrą, bet jei namas greitai praranda šilumą, sąnaudos didės, o komfortas vis tiek gali likti nepakankamas.

Paprastai tariant, šildymo sistema gamina šilumą, o pastato konstrukcijos turi padėti ją išlaikyti. Jei konstrukcijos nesandarios arba prastai apšiltintos, šildymas dirba daugiau.

Todėl verta galvoti ne tik apie tai, kaip daugiau šildyti, bet ir kaip sumažinti šilumos nuostolius.

Kiek kainuoja sutvarkyti šilumos nuostolių problemą

Kaina priklauso nuo to, kur yra pagrindinė problema. Jei reikia papildyti perdangos šiltinimą biria vata, kaina bus kitokia nei šiltinant šlaitinį stogą putomis, sienas ar pamatus.

Įtakos kainai turi šiltinamas plotas, pasirinkta medžiaga, reikalingas sluoksnio storis, konstrukcijos būklė, priėjimas prie darbo vietos, senos izoliacijos būklė ir pasiruošimo darbai.

Bendra šiltinimo kaina priklauso nuo objekto būklės, medžiagos, sluoksnio storio ir darbų sudėtingumo. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kaip skaičiuojama šiltinimo kaina ir nuo ko ji priklauso“.

Ką galima padaryti prieš kviečiant specialistus

Prieš kreipiantis dėl konsultacijos galima pasiruošti kelis dalykus: nufotografuoti palėpę arba stogo konstrukciją, nufotografuoti vietas, kur jaučiasi šaltis, parašyti, kurios patalpos šalčiausios, nurodyti, ar palėpė gyvenama, ar nešildoma, apytiksliai nurodyti plotą, parašyti, ar yra sena izoliacija, paminėti, ar yra drėgmės, pelėsio ar pratekėjimo požymių.

Tokios informacijos dažnai užtenka pirmai situacijos apžvalgai. Jei reikia, vėliau galima planuoti gyvą objekto įvertinimą.

Kada verta konsultuotis

Konsultuotis verta tada, kai namuose šalta, bet neaišku kodėl. Taip pat tada, kai planuojama renovacija, mansardos įrengimas, perdangos papildymas arba norima sumažinti šilumos nuostolius.

Ne visada reikia iš karto rinktis brangiausią sprendimą. Kartais pakanka apšiltinti perdangą. Kartais reikia spręsti stogo šlaitus. Kartais problema gali būti pamatuose, sienose arba sandarume.

Geriausias sprendimas priklauso nuo konkretaus namo, todėl verta įvertinti situaciją pagal nuotraukas arba gyvai.

Trumpa išvada

Jeigu namuose šalta, nors šildymas veikia, priežastis dažnai būna šilumos nuostoliai. Šiluma gali išeiti per stogą, perdangą, sienas, pamatus, grindis, langus ar nesandarias vietas.

Pirmiausia verta įvertinti, kur problema didžiausia. Jei viršuje yra nešildoma palėpė, dažnai aktualus perdangos šiltinimas. Jei įrengta mansarda, svarbus stogo šlaitų šiltinimas ir sandarumas. Jei šaltis jaučiamas nuo grindų, verta vertinti ir pamatų zoną.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020