Ar verta šiltinti seną namą putomis?

Seno namo šiltinimas putomis dažnai atrodo patrauklus sprendimas, nes norisi greitai sumažinti šilumos nuostolius, pagerinti komfortą ir išspręsti šaltų patalpų problemą. Tačiau senas namas nėra toks pats kaip naujos statybos pastatas. Jame gali būti drėgmės, senų konstrukcijų, nevienodų sienų, seno šiltinimo sluoksnio, oro tarpų, prasto vėdinimo ar paslėptų pažeidimų.

Todėl atsakymas į klausimą, ar verta šiltinti seną namą putomis, nėra vienareikšmis. Kartais poliuretano putos gali būti labai tinkamas sprendimas, ypač sudėtingose, nelygiose ar sunkiai pasiekiamose konstrukcijose. Tačiau kartais pirmiausia reikia spręsti drėgmės, vėdinimo, stogo, pamatų ar konstrukcijos būklės problemas.

Senas namas gali būti sėkmingai šiltinamas, bet sprendimas turi būti parinktas pagal konkrečią situaciją, o ne pagal bendrą taisyklę.

Kuo senas namas skiriasi nuo naujo

Senas namas dažnai turi daugiau nežinomųjų. Jo konstrukcijos gali būti keistos, remontuotos, šiltintos skirtingais laikotarpiais ir skirtingomis medžiagomis. Kartais žmogus net nežino, kas tiksliai yra sienos, stogo ar perdangos viduje.

Naujesniame pastate dažniau yra aiškesni brėžiniai, žinoma konstrukcijų sudėtis, lengviau suprasti, kur yra šiltinimo sluoksnis ir kaip veikia vėdinimas. Sename name reikia daugiau dėmesio skirti apžiūrai ir situacijos įvertinimui.

Paprastai tariant, seną namą reikia ne tik apšiltinti, bet pirmiausia suprasti.

Kada putos gali būti geras sprendimas

Poliuretano putos gali būti geras pasirinkimas tada, kai reikia užpildyti nelygias, sudėtingas ar sunkiau pasiekiamas vietas. Jos purškiamos ant paviršiaus, todėl gali prisitaikyti prie konstrukcijos formos, užpildyti tarpus ir sudaryti vientisesnį šiltinimo sluoksnį.

Tai gali būti aktualu:

• šlaitiniuose stoguose;

• mansardose;

• pamatų ar cokolio zonoje;

• sienų ertmėse, jei sprendimas tam tinkamas;

• garažuose ir ūkiniuose pastatuose;

• vietose, kur daug kampų, nelygumų ar konstrukcinių jungčių.

Tačiau net ir tada svarbu parinkti tinkamą putų tipą. Atvirų ir uždarų porų putos skiriasi savo savybėmis, todėl vien pasakyti „šiltinsime putomis“ nepakanka.

Jeigu norite geriau suprasti, kas yra poliuretanas ir kodėl jis naudojamas šiltinimui, plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kas yra poliuretanas ir kodėl jis naudojamas šiltinimui“.

Kada pirmiausia reikia spręsti drėgmę

Sename name drėgmė yra vienas svarbiausių klausimų. Jei konstrukcija drėksta, yra pelėsio, pratekėjimų, pažeista hidroizoliacija ar neveikia lietaus vandens nuvedimas, vien šiltinimas problemos neišspręs.

Pavyzdžiui, jei pamatai drėksta dėl netvarkingo drenažo arba sienoje kaupiasi drėgmė dėl pratekėjimo, pirmiausia reikia spręsti vandens patekimo priežastį. Tik tada galima galvoti apie šiltinimo sluoksnį.

Tai svarbu pasakyti sąžiningai: putos nėra priemonė paslėpti drėgmės problemą. Jeigu problema uždengiama, bet jos priežastis lieka, ilgainiui gali atsirasti dar daugiau rūpesčių.

Jeigu konstrukcijoje kaupiasi drėgmė, svarbu suprasti kondensato ir drėgmės priežastis. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

Senas šiltinimo sluoksnis

Daugelyje senų namų jau būna kažkoks senas šiltinimo sluoksnis: sena vata, pjuvenos, keramzitas, putplastis ar kitos medžiagos. Kartais šis sluoksnis dar gali atlikti dalį funkcijos, bet kartais jis būna suslūgęs, sudrėkęs, netolygus arba praradęs efektyvumą.

Prieš šiltinant verta įvertinti:

• ar sena izoliacija sausa;

• ar ji nesuspausta;

• ar nėra pelėsio ar graužikų pėdsakų;

• ar sluoksnis vientisas;

• ar jis netrukdys naujam sprendimui;

• ar jo reikia šalinti, ar galima palikti.

Ne visada seną sluoksnį būtina išimti, bet neįvertinus jo būklės galima suklysti. Kartais naujas šiltinimas ant netinkamo pagrindo neduos laukiamo rezultato.

Stogo ir mansardos šiltinimas sename name

Senuose namuose stogas dažnai būna viena svarbiausių šilumos nuostolių vietų. Jei stogas neapšiltintas arba apšiltintas netolygiai, šiluma gali greitai pasišalinti per viršutinę pastato dalį.

Poliuretano putos gali būti svarstomos šlaitiniams stogams ir mansardoms, ypač kai konstrukcija sudėtinga, yra daug gegnių, jungčių, kampų ar sunkiai pasiekiamų vietų.

Tačiau prieš šiltinant stogą būtina įvertinti, ar nėra pratekėjimų, ar konstrukcija sausa, ar aiškus vėdinimo ir garų judėjimo sprendimas. Jei stogas leidžia vandenį, pirmiausia reikia tvarkyti stogo dangą ar konstrukciją, o ne uždengti problemą šiltinimo sluoksniu.

Apie stogo šiltinimo sprendimus plačiau rašome straipsnyje „Stogo šiltinimas putomis – kada verta“.

Jeigu palėpė naudojama kaip gyvenama erdvė, verta atskirai įvertinti mansardos šiltinimą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Mansardos šiltinimas putomis – ką svarbu įvertinti prieš darbus“.

Perdangos šiltinimas sename name

Jei palėpė yra nešildoma ir negyvenama, dažnai verta vertinti ne stogo šlaitų, o perdangos šiltinimą. Tokiu atveju šiltinama riba tarp šildomų patalpų ir nešildomos palėpės.

Tai gali būti racionalesnis sprendimas nei viso stogo šlaito šiltinimas, jei mansarda nebus naudojama kaip gyvenama patalpa. Senesniuose namuose perdangoje dažnai būna senų, netolygių ar suslūgusių medžiagų, todėl prieš darbus svarbu įvertinti esamą sluoksnį.

Šioje vietoje kartais tinkamesnė gali būti biri vata, o ne poliuretano putos. Viskas priklauso nuo konstrukcijos, palėpės naudojimo ir norimo rezultato.

Jeigu palėpė nešildoma ir negyvenama, dažnai racionalus sprendimas yra perdangos šiltinimas biria vata. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Perdangos šiltinimas biria vata – kada verta“.

Pamatų ir cokolio šiltinimas sename name

Senuose namuose dažnai jaučiamos šaltos grindys prie išorinių sienų. Tai gali būti susiję su pamatų, cokolio ar grindų ir sienų jungties zona.

Pamatų šiltinimas putomis gali būti svarstomas tada, kai norima sumažinti šilumos nuostolius per apatinę pastato dalį, sumažinti šalčio tiltų riziką ir pagerinti komfortą. Tačiau pamatų zonoje reikia labai atsargiai vertinti drėgmę, gruntą, hidroizoliaciją ir lietaus vandens nuvedimą.

Jei pamatai drėksta, pirmiausia reikia suprasti kodėl. Šiltinimas gali būti sprendimo dalis, bet jis neturi pakeisti hidroizoliacijos, drenažo ar vandens nuvedimo problemų sprendimo.

Jeigu šaltis jaučiamas nuo grindų ar sienų apačioje, verta įvertinti pamatų ir cokolio zoną. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

Sienų šiltinimas sename name

Seno namo sienos gali būti labai skirtingos: mūrinės, medinės, karkasinės, su oro tarpu arba be jo. Todėl sienų šiltinimas turi būti vertinamas itin atsargiai.

Jei sienoje yra oro tarpas, gali būti svarstomas oro tarpo užpildymas, bet prieš tai būtina įvertinti sienos būklę, drėgmės riziką ir konstrukcijos sandarą. Jei sienos drėksta arba nėra aišku, kaip juda drėgmė, skubotas sprendimas gali sukelti problemų.

Seno namo sienų šiltinimas turi būti parenkamas pagal sienos tipą, o ne pagal vieną universalią schemą.

Sienų šiltinimas sename name gali būti atliekamas skirtingais būdais, tačiau svarbu įvertinti konstrukciją, drėgmę ir fasado būklę. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Sienų šiltinimas iš vidaus ar iš išorės“.

Jeigu sienoje yra oro tarpas, sprendimą reikia vertinti atsargiai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Oro tarpo šiltinimas sienose – kada verta ir kada reikia atsargumo“.

Šalčio tiltai senuose namuose

Senuose namuose šalčio tiltai dažnai atsiranda ties pamatais, cokoliu, langais, sienų kampais, perdangomis, stogo ir sienų jungtimis. Tai vietos, per kurias šiluma pasišalina greičiau nei per aplinkines konstrukcijas.

Jei šiltinama tik viena plokštuma, bet neįvertinamos jungtys, šalčio tiltai gali likti. Tada žmogus gali jausti, kad namas lyg ir apšiltintas, bet tam tikrose vietose vis tiek šalta arba kaupiasi drėgmė.

Todėl sename name svarbu žiūrėti ne tik į didelius plotus, bet ir į konstrukcijų susijungimus.

Apie tai, kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą, plačiau rašome straipsnyje „Kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą“.

Pelėsis ir kondensatas

Jei sename name kampuose atsiranda pelėsis, rasoja sienos ar kaupiasi drėgmė, tai gali būti susiję su kondensatu, šalčio tiltais, prastu vėdinimu ar konstrukcijos drėgme.

Šiltinimas gali padėti, jei problema kyla dėl šaltų paviršių. Apšiltinus konstrukciją, vidinio paviršiaus temperatūra gali pakilti, todėl sumažėja kondensato rizika.

Tačiau jei patalpose labai drėgna, nėra vėdinimo arba vanduo patenka iš išorės, vien šiltinimas problemos neišspręs. Tokiais atvejais reikia vertinti visą sistemą.

Jeigu kampuose atsiranda pelėsis, priežastis gali būti susijusi su šaltesniais paviršiais, kondensatu, vėdinimu arba šalčio tiltais. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl kampuose atsiranda pelėsis?“.

Kodėl nereikia šiltinti „kaip pas kaimyną“

Senuose namuose dažna klaida – sprendimą pasirinkti pagal kaimyno, pažįstamo ar giminaičio patirtį. Tai suprantama, nes realūs pavyzdžiai atrodo patikimi. Tačiau du seni namai gali būti labai skirtingi.

Skirtis gali:

• sienų konstrukcija;

• pamatų būklė;

• stogo būklė;

• senas šiltinimo sluoksnis;

• drėgmės situacija;

• vėdinimas;

• šildymo būdas;

• pastato naudojimo įpročiai.

Tai, kas tiko vienam namui, nebūtinai tiks kitam. Todėl sprendimą verta rinktis pagal konkretų objektą.

Kada putų geriau neskubėti rinktis

Yra situacijų, kai prieš renkantis putas geriau sustoti ir pirmiausia atlikti įvertinimą.

Neskubėti verta, jei:

• konstrukcija drėgna;

• matomas pelėsis;

• stogas leidžia vandenį;

• neaišku, kas yra sienos viduje;

• yra sena pažeista izoliacija;

• nėra aiškaus vėdinimo;

• pamatai drėksta;

• problema kartojasi toje pačioje vietoje.

Tai nereiškia, kad putos netiks. Tai reiškia, kad pirmiausia reikia suprasti situaciją.

Kaip skaičiuojama seno namo šiltinimo kaina

Seno namo šiltinimo kaina priklauso ne tik nuo ploto. Svarbu įvertinti konstrukcijos būklę, priėjimą, reikalingą sluoksnį, medžiagos tipą, seno sluoksnio būklę, pasiruošimo darbus ir realiai sunaudojamos medžiagos kiekį.

Du panašaus ploto seni namai gali kainuoti skirtingai. Viename konstrukcija gali būti sausa ir lengvai pasiekiama, kitame – reikia pašalinti seną sluoksnį, spręsti drėgmę, dirbti sudėtingose vietose ar šiltinti kelias konstrukcijas.

Todėl sąžininga kaina turi būti siejama su konkrečiu objektu, o ne tik su kvadratiniais metrais.

Apie tai, nuo ko priklauso šiltinimo darbų kaina, plačiau rašome straipsnyje „Kaip skaičiuojama šiltinimo kaina ir nuo ko ji priklauso“.

Kokias nuotraukas verta atsiųsti konsultacijai

Norint preliminariai įvertinti seno namo šiltinimą, verta atsiųsti kelias aiškias nuotraukas.

Naudinga nufotografuoti:

• stogą ar palėpę iš vidaus;

• perdangą ir seną izoliaciją;

• sienų kampus;

• pamatų ir cokolio zoną;

• vietas, kur jaučiamas šaltis;

• drėgmės ar pelėsio požymius;

• langų zonas;

• grindų ir sienų jungtis;

• bendrą pastato vaizdą.

Taip pat verta parašyti, ar namas gyvenamas, ar yra palėpė, ar šildoma mansarda, ar matoma drėgmė, ar yra sena izoliacija ir kokio rezultato tikimasi.

Trumpa išvada

Seno namo šiltinimas putomis gali būti geras sprendimas, bet tik tada, kai pirmiausia įvertinama konstrukcija, drėgmė, senas šiltinimo sluoksnis, vėdinimas, pamatai, stogas, sienos ir reali pastato būklė.

Poliuretano putos gali būti naudingos sudėtingose, nelygiose ar sunkiai pasiekiamose vietose, tačiau jos nėra universalus atsakymas visoms seno namo problemoms. Kartais pirmiausia reikia spręsti drėgmę, pratekėjimus, vėdinimą ar senos izoliacijos būklę.

Geriausias sprendimas yra tas, kuris parenkamas pagal konkretų namą, o ne pagal bendrą taisyklę ar kaimyno pavyzdį.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020