Dažniausios klaidos šiltinant pamatus putomis

Pamatų šiltinimas putomis gali būti geras sprendimas tada, kai norima sumažinti šilumos nuostolius per apatinę pastato dalį, pagerinti grindų komfortą ir sumažinti šalčio tiltų riziką ties cokoliu ar grindų ir sienos jungtimi. Tačiau pamatų zona yra jautri vieta. Ji susiduria su gruntu, drėgme, temperatūrų kaita ir mechaniniu poveikiu, todėl čia labai svarbu ne tik pasirinkti tinkamą medžiagą, bet ir teisingai įvertinti visą situaciją.

Dažna klaida – galvoti, kad pamatų šiltinimas yra paprastas darbas: nupurškei putas ir problema išspręsta. Iš tikrųjų pamatų šiltinimas turi būti siejamas su pamato būkle, hidroizoliacija, drėgmės šaltiniais, paviršiaus paruošimu, putų tipu ir apsauga po darbų.

Jei šie dalykai neįvertinami, šiltinimas gali neduoti tokio rezultato, kokio tikimasi. Kartais problema lieka ne todėl, kad putos blogos, o todėl, kad jos panaudotos netinkamoje vietoje arba ant netinkamai paruošto pagrindo.

Kodėl pamatų zona reikalauja atsargumo

Pamatai nėra tokia pati konstrukcija kaip stogas ar vidinė siena. Jie dažnai liečiasi su drėgnu gruntu, lietaus vandeniu, šalčiu ir mechaniniu poveikiu. Be to, pamatų zona jungiasi su cokoliu, grindimis ir sienomis, todėl čia dažnai susidaro šalčio tiltai.

Jeigu pamatų šiltinimas atliekamas teisingai, jis gali padėti sumažinti šilumos nuostolius per apatinę pastato dalį. Tai ypač aktualu tada, kai pirmame aukšte jaučiamos šaltos grindys, vėsa prie sienų apačios arba patalpose sunku palaikyti tolygią temperatūrą.

Tačiau jei pamatai drėksta, paviršius netinkamai paruoštas arba pasirinktos netinkamos putos, šiltinimas gali tapti ne sprendimu, o tik uždengta problema.

Jeigu šaltis jaučiamas nuo grindų ar sienų apačioje, verta plačiau įvertinti pamatų ir cokolio zoną. Apie tai rašome straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

1 klaida – šiltinti neįvertinus drėgmės

Viena didžiausių klaidų – pradėti pamatų šiltinimą neįvertinus drėgmės. Jei pamatai drėksta, yra šlapių dėmių, atsisluoksniavęs tinkas, pelėsis, pratekėjimai ar nuolat šlapias cokolis, pirmiausia reikia suprasti, iš kur atsiranda drėgmė.

Drėgmė gali atsirasti dėl netvarkingo lietaus vandens nuvedimo, pažeistos hidroizoliacijos, grunto vandens, netinkamos nuogrindos, užsikimšusių lietvamzdžių ar prasto drenažo. Jei šios priežastys nepašalinamos, vien šiltinimo sluoksnis problemos neišspręs.

Paprastai tariant, putos neturėtų būti naudojamos kaip būdas paslėpti drėgmę. Jei vanduo ir toliau patenka prie pamato, pirmiausia reikia spręsti vandens patekimo priežastį, o tik tada galvoti apie šiltinimą.

Drėgmė konstrukcijose dažnai susijusi su kondensatu, pratekėjimais arba netinkamu vandens nuvedimu. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl kaupiasi kondensatas ir kaip šiltinimas gali padėti“.

2 klaida – neskirti šiltinimo nuo hidroizoliacijos

Šiltinimas ir hidroizoliacija nėra tas pats. Šiltinimo medžiaga skirta mažinti šilumos nuostolius, o hidroizoliacija – saugoti konstrukciją nuo vandens patekimo.

Kartais žmonės tikisi, kad uždarų porų putos vienos išspręs visas pamatų problemas. Taip galvoti pavojinga. Nors uždarų porų poliuretano putos gali turėti mažesnį vandens įgeriamumą ir geresnes sandarumo savybes nei kai kurios kitos medžiagos, jos neturėtų automatiškai pakeisti visų hidroizoliacijos sprendimų.

Jeigu pamatas turi aktyvią drėgmės problemą, reikia įvertinti, ar reikalinga hidroizoliacija, vandens nuvedimas, drenažas ar kiti paruošiamieji darbai. Tik tada šiltinimo sluoksnis turės geresnes sąlygas veikti ilgai ir patikimai.

3 klaida – pasirinkti netinkamą putų tipą

Pamatams paprastai svarstomos uždarų porų poliuretano putos. Jos yra tankesnės, standesnės ir mažiau pralaidžios drėgmei nei atvirų porų putos. Tai svarbu, nes pamatų zona patiria didesnį aplinkos poveikį.

Klaida būtų pamatams naudoti bet kokias putas, neįvertinus jų paskirties. Atvirų porų putos gali būti tinkamos kitose konstrukcijose, pavyzdžiui, kai kuriais stogo ar mansardos atvejais, bet pamatų zonoje dažniausiai reikia tvirtesnio ir atsparesnio sprendimo.

Todėl prieš darbus verta aiškiai žinoti, kokio tipo putos bus naudojamos, kodėl jos tinkamos pamatams ir kokiomis sąlygomis jos gali būti purškiamos.

Kadangi poliuretano putos gali būti skirtingų tipų, verta suprasti, kuo skiriasi atvirų ir uždarų porų putos. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Atvirų ir uždarų porų putos – kuo skiriasi“.

4 klaida – purkšti ant neparuošto paviršiaus

Paviršiaus paruošimas yra labai svarbus. Jei putos purškiamos ant nešvaraus, šlapio, trupiniojančio, apdulkėjusio ar nestabilaus pagrindo, sukibimas gali būti prastesnis.

Pamato paviršius prieš darbus turi būti įvertintas: ar jis tvirtas, ar nėra atšokusių sluoksnių, ar nėra purvo, dulkių, riebalų, ledo, perteklinės drėgmės ar byrančio tinko. Jei pagrindas netinkamas, pirmiausia reikia jį sutvarkyti.

Net gera medžiaga neveiks tinkamai, jei ji bus užpurkšta ant pagrindo, kuris pats nėra stabilus. Todėl pasiruošimas kartais yra ne mažiau svarbus nei pats purškimas.

5 klaida – neįvertinti pamatų ir cokolio jungties

Pamatų šiltinimas nėra tik vertikalios pamato plokštumos padengimas. Labai svarbu įvertinti, kaip pamatas jungiasi su cokoliu, siena ir grindimis.

Būtent šiose vietose dažnai atsiranda šalčio tiltai. Jei šiltinimo sluoksnis nutrūksta arba jungtis lieka silpna, šaltis gali toliau patekti į konstrukciją. Tada žmogus gali jausti, kad darbai atlikti, bet grindys prie sienų vis tiek šaltos.

Geras sprendimas turi būti vientisas. Reikia galvoti ne tik apie tai, „kiek kvadratų apšiltinti“, bet ir kaip šiltinimo sluoksnis susijungs su kitomis pastato dalimis.

Pamatų ir cokolio zonoje dažnai atsiranda šalčio tiltai. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kas yra šalčio tiltai ir kodėl jie svarbūs šiltinant pastatą“.

6 klaida – neapsaugoti šiltinimo sluoksnio po darbų

Pamatų ir cokolio zona patiria mechaninį poveikį. Ten gali būti gruntas, akmenukai, nuogrinda, lietaus vanduo, smūgiai, saulė ar apdailos darbai. Todėl po šiltinimo svarbu pagalvoti apie sluoksnio apsaugą.

Jeigu šiltinimo sluoksnis paliekamas neapsaugotas ten, kur jis gali būti pažeistas, ilgainiui gali atsirasti mechaninių defektų. Tai ypač aktualu cokolio zonoje, kuri matoma ir veikiama aplinkos.

Apsaugos sprendimas priklauso nuo konkretaus objekto: ar šiltinimas bus po gruntu, ar virš grunto, kokia bus apdaila, ar reikės hidroizoliacinės apsaugos, ar bus įrengiama nuogrinda.

7 klaida – tikėtis, kad pamatų šiltinimas išspręs visas namo problemas

Pamatų šiltinimas gali būti labai svarbus, bet jis nėra vienintelis šilumos nuostolių sprendimas. Jei pagrindinė problema yra stoge, perdangoje, sienose, languose ar bendrame sandarume, vien pamatų šiltinimas neišspręs viso namo komforto klausimo.

Pavyzdžiui, jei pirmame aukšte šaltos grindys, pamatų zona tikrai verta dėmesio. Bet jei viršutiniame aukšte šalta, mansarda greitai atvėsta arba palėpėje yra plonas šiltinimo sluoksnis, pirmiausia gali reikėti vertinti stogą ar perdangą.

Todėl prieš renkantis darbus verta suprasti, kur namas realiai praranda daugiausia šilumos. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai namas vertinamas kaip sistema.

Jeigu namuose šalta, nors šildymas veikia, verta įvertinti ne tik pamatus, bet ir stogą, perdangą, sienas bei sandarumą. Plačiau apie tai rašome straipsnyje „Kodėl namuose šalta, nors šildymas veikia“.

8 klaida – nelyginti kainos su darbų apimtimi

Kartais klientai lygina tik kainą už kvadratinį metrą. Tačiau pamatų šiltinime kaina priklauso ne tik nuo ploto. Svarbu, ar reikia atkasti pamatus, ar paviršius sausas, ar reikia paruošimo, ar yra drėgmės problemų, kokio sluoksnio reikia, ar reikės apsaugos po darbų.

Du vienodo ploto pamatai gali kainuoti skirtingai. Viename objekte paviršius gali būti lygus, sausas ir lengvai pasiekiamas. Kitame – nelygus, drėgnas, su pažeidimais, sunkiai prieinamas arba reikalaujantis papildomo pasiruošimo.

Todėl sąžininga kaina turi būti siejama su realia objekto būkle, o ne tik su kvadratūra.

Apie tai, nuo ko priklauso šiltinimo darbų kaina, plačiau rašome straipsnyje „Kaip skaičiuojama šiltinimo kaina ir nuo ko ji priklauso“.

9 klaida – nesikonsultuoti prieš pradedant

Pamatų šiltinimo klaidų dažnai galima išvengti dar prieš darbus. Tam pakanka atsiųsti kelias aiškias nuotraukas ir trumpai aprašyti situaciją.

Naudinga parodyti pamatų ir cokolio zoną, sienų apačią, grindų ir sienų jungtis, drėgmės požymius, pamato paviršių iš arti, lietaus vandens nuvedimą ir bendrą pastato vaizdą. Jei pamatai atkasti, verta nufotografuoti visą atkastą zoną ir problemines vietas.

Iš nuotraukų ne visada galima pasakyti viską, bet jos padeda suprasti, ar situacija paprasta, ar prieš darbus reikėtų įvertinti daugiau dalykų.

Renkantis rangovus verta vertinti ne tik kainą, bet ir patirtį, darbų eigą bei gebėjimą paaiškinti pasirinktą sprendimą. Apie tai plačiau rašome straipsnyje „Šiltinimo meistrai – kaip pasirinkti patikimus specialistus“.

Trumpa išvada

Pamatų šiltinimas putomis gali būti geras sprendimas, bet tik tada, kai darbai atliekami įvertinus pamato būklę, drėgmę, hidroizoliaciją, paviršiaus paruošimą, putų tipą ir šiltinimo sluoksnio apsaugą.

Dažniausios klaidos atsiranda tada, kai skubama šiltinti neįvertinus drėgmės, pasirenkamos netinkamos putos, purškiama ant neparuošto paviršiaus arba tikimasi, kad pamatų šiltinimas išspręs visas namo problemas.

Geriausias sprendimas yra tas, kuris parenkamas pagal konkretų objektą. Vienam namui gali užtekti sutvarkyti pamatų ir cokolio zoną, kitam reikės vertinti ir stogą, perdangą, sienas ar bendrą sandarumą.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020