Atvirų ir uždarų porų putos – kuo skiriasi

Kalbant apie poliuretano putas, dažnai girdimi du terminai: atvirų porų putos ir uždarų porų putos. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti kaip techninė smulkmena, tačiau iš tikrųjų porų struktūra turi didelę reikšmę tam, kaip medžiaga elgiasi konstrukcijoje.

Nuo porų struktūros priklauso putų tankis, standumas, šilumos izoliacinės savybės, vandens garų pralaidumas, atsparumas drėgmei ir tai, kur tokia medžiaga gali būti naudojama. Paprastai tariant, ne visos poliuretano putos yra vienodos. Vienos geriau tinka ertmėms ir konstrukcijoms, kur svarbus oro judėjimo mažinimas, kitos – vietoms, kur reikalingas tvirtesnis ir mažiau drėgmei pralaidus sluoksnis.

Todėl renkantis putas svarbu ne tik klausti, kiek jos kainuoja, bet ir suprasti, kokios rūšies putos tinka konkrečiai konstrukcijai.

Kas yra porų struktūra

Poliuretano putos yra porėta medžiaga. Tai reiškia, kad jų viduje yra daugybė mažų ertmių – porų. Būtent jos padeda medžiagai sulaikyti šilumą.

Technine kalba, putų savybės priklauso nuo ląstelinės struktūros. Šios ląstelės gali būti labiau atviros arba labiau uždaros. Nuo to priklauso, kaip medžiaga praleidžia orą, vandens garus ir kaip reaguoja į drėgmę.

Paprastai tariant:

• atvirų porų putose poros labiau susijungusios tarpusavyje;

• uždarų porų putose didelė dalis porų yra uždaros, tarsi mažos sandarios kapsulės.

Dėl šio skirtumo atvirų ir uždarų porų putos elgiasi nevienodai.

Jeigu norite pradėti nuo bendresnio paaiškinimo, kas yra pati medžiaga, plačiau skaitykite straipsnyje „Kas yra poliuretanas ir kodėl jis naudojamas šiltinimui“.

Atvirų porų putos

Atvirų porų poliuretano putos yra lengvesnės, minkštesnės ir paprastai turi mažesnį tankį. Jos labiau praleidžia vandens garus, todėl konstrukcijoje gali „kvėpuoti“ labiau nei uždarų porų putos.

Moksliškiau sakant, atvirų porų putos pasižymi didesniu vandens garų difuzijos pralaidumu. Paprastai tariant, jos lengviau praleidžia garus per savo struktūrą.

Tokios putos dažnai svarstomos ten, kur svarbu užpildyti ertmes, sumažinti oro judėjimą ir prisitaikyti prie konstrukcijos. Jos gali būti naudojamos tam tikrose stogo, mansardos ar sienų konstrukcijose, tačiau visada reikia įvertinti drėgmės judėjimą, garo izoliaciją ir vėdinimą.

Atvirų porų putos nėra „blogesnės“ už uždarų porų putas. Jos tiesiog turi kitokią paskirtį.

Uždarų porų putos

Uždarų porų poliuretano putos paprastai yra tankesnės, standesnės ir pasižymi mažesniu vandens garų pralaidumu. Jų struktūroje daug porų yra uždaros, todėl medžiaga tampa tvirtesnė ir mažiau pralaidi drėgmei.

Technine kalba, tokios putos dažniau pasižymi didesniu tankiu, mažesniu vandens įgeriamumu ir mažesniu vandens garų laidumu, tačiau konkretūs rodikliai priklauso nuo pasirinkto produkto ir gamintojo techninių duomenų.

Paprastai tariant, uždarų porų putos sudaro tvirtesnį, sandaresnį sluoksnį. Todėl jos dažnai svarstomos pamatams, cokoliui, grindims, metalinėms konstrukcijoms, angarams ar kitoms vietoms, kur svarbus atsparumas drėgmei, standumas ir geresnis prisitaikymas prie sudėtingų sąlygų.

Tačiau tai nereiškia, kad uždarų porų putos visada yra geriausias pasirinkimas. Kai kuriose konstrukcijose per mažas garų pralaidumas gali būti ne privalumas, o rizika, jei neįvertinamas drėgmės judėjimas.

Kur tokios putos dažniausiai taikomos praktikoje, plačiau aptariame straipsnyje „Pamatų šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu žinoti“.

Atvirų ir uždarų porų putos ir pagrindiniai skirtumai

Atvirų ir uždarų porų putos skiriasi ne tik pavadinimu. Jos skiriasi pagal kelis svarbius požymius.

Tankis. Atvirų porų putos paprastai yra lengvesnės, o uždarų porų – tankesnės ir tvirtesnės.

Standumas. Atvirų porų putos dažniausiai minkštesnės, o uždarų porų – standesnės.

Garų pralaidumas. Atvirų porų putos labiau praleidžia vandens garus. Uždarų porų putos paprastai garus praleidžia mažiau.

Atsparumas drėgmei. Uždarų porų putos dažniau naudojamos ten, kur drėgmės poveikis gali būti didesnis, bet vis tiek reikia vertinti konkretų produktą ir konstrukciją.

Naudojimo vieta. Atvirų porų putos dažniau svarstomos ertmėms, stogams, mansardoms ar sienoms. Uždarų porų putos dažniau naudojamos ten, kur reikia tvirtesnio ir sandaresnio sluoksnio – pamatams, cokoliui, grindims, angarams ar pramoniniams objektams.

Kodėl negalima rinktis tik pagal kainą

Kartais žmogui atrodo, kad pakanka palyginti kainą už kvadratinį metrą. Tačiau putų atveju vien kaina nepasako visos situacijos.

Svarbu žinoti:

• kokia konstrukcija bus šiltinama;

• ar patalpa gyvenama;

• ar konstrukcija turi vėdinimą;

• ar yra drėgmės rizika;

• ar svarbus standumas;

• ar reikia tik sumažinti oro judėjimą;

• koks sluoksnis bus purškiamas;

• ar paviršius tinkamas darbams.

Pigesnis sprendimas kartais gali būti visiškai tinkamas. Brangesnis sprendimas kartais gali būti nebūtinas. Bet blogiausia – pasirinkti medžiagą ne pagal konstrukciją, o tik pagal kainą arba bendrą įspūdį.

Kur dažniau naudojamos atvirų porų putos

Atvirų porų putos dažniau pasirenkamos ten, kur svarbu užpildyti ertmes ir sumažinti oro judėjimą, bet konstrukcija neturi būti visiškai uždaryta garams.

Jos gali būti svarstomos:

• šlaitiniuose stoguose;

• mansardose;

• karkasinėse konstrukcijose;

• sienų ertmėse;

• vietose, kur reikia lengvesnio šiltinimo sluoksnio.

Tačiau kiekvienu atveju svarbu įvertinti garo izoliaciją, vėdinimą ir drėgmės judėjimą. Jei šie dalykai neįvertinami, net tinkama medžiaga gali neduoti gero rezultato.

Kur dažniau naudojamos uždarų porų putos

Uždarų porų putos dažniau pasirenkamos ten, kur reikia tvirtesnio, mažiau garams ir drėgmei pralaidaus sluoksnio.

Jos gali būti svarstomos:

• pamatams;

• cokoliui;

• grindims;

• angarams;

• sandėliams;

• pramoniniams pastatams;

• metalinėms konstrukcijoms;

• vietoms, kur yra didesnė drėgmės ar temperatūros svyravimų rizika.

Uždarų porų putos dažnai pasirenkamos tada, kai reikia ne tik šilumos izoliacijos, bet ir didesnio konstrukcinio stabilumo bei sandarumo. Vis dėlto jų naudojimas turi būti gerai apgalvotas, nes per daug uždarius konstrukciją gali keistis drėgmės judėjimas.

Apie didesnių objektų šiltinimą plačiau rašome straipsnyje „Angaro šiltinimas putomis – kada verta ir ką svarbu įvertinti“.

Garų pralaidumas paprastai

Garų pralaidumas – vienas svarbiausių terminų šioje temoje. Jis reiškia, kiek vandens garų medžiaga gali praleisti per savo struktūrą.

Paprastai tariant, pastate nuolat juda drėgmė. Ji atsiranda dėl žmonių veiklos, temperatūrų skirtumo, vėdinimo, patalpų paskirties ir konstrukcijų būklės. Jei drėgmės kelias neapgalvotas, ji gali kauptis ne ten, kur reikėtų.

Todėl vienas iš pagrindinių klausimų prieš renkantis putas yra toks: ar konstrukcijai reikia labiau garams pralaidžios, ar labiau garus stabdančios medžiagos?

Atsakymas priklauso ne nuo bendros taisyklės, o nuo konkretaus pastato.

Kodėl svarbi konstrukcija

Ta pati medžiaga viename objekte gali būti labai tinkama, o kitame – ne pati geriausia. Taip yra todėl, kad pastatai skiriasi.

Skiriasi:

• stogo tipas;

• sienų sandara;

• vėdinimas;

• drėgmės šaltiniai;

• šildymo režimas;

• patalpų paskirtis;

• senas šiltinimo sluoksnis;

• paviršiaus būklė;

• konstrukcijos sandarumas.

Todėl atvirų ir uždarų porų putų negalima vertinti vien pagal pavadinimą. Reikia vertinti, kaip jos veiks konkrečioje konstrukcijoje.

Dažna klaida – manyti, kad uždaros poros visada geriau

Kadangi uždarų porų putos tankesnės ir sandaresnės, kartais manoma, kad jos visada geresnės. Bet taip nėra.

Kai kuriose vietose uždarų porų putos tikrai gali būti tinkamas sprendimas. Tačiau kitur svarbiau, kad konstrukcija galėtų tinkamai valdyti drėgmę. Jei medžiaga parenkama neįvertinus visos sistemos, galima gauti ne tokį rezultatą, kokio tikėtasi.

Todėl profesionalus pasirinkimas nėra „visur naudoti stipriausias putas“. Profesionalus pasirinkimas yra suprasti, kokios putos tinka konkrečiai vietai.

Dažna klaida – manyti, kad atviros poros visada silpnesnės

Atvirų porų putos kartais vertinamos kaip paprastesnis ar silpnesnis variantas, bet tai nėra tikslu. Jos turi savo paskirtį.

Jei konstrukcijai svarbus ertmių užpildymas, oro judėjimo mažinimas ir tam tikras garų pralaidumas, atvirų porų putos gali būti tinkamas pasirinkimas. Jos lengvesnės, geriau prisitaiko prie kai kurių ertmių ir gali būti racionalus sprendimas tam tikrose vietose.

Svarbiausia ne tai, ar poros atviros, ar uždaros, o ar medžiaga atitinka konstrukcijos poreikius.

Ką verta paklausti prieš renkantis putas

Prieš pasirenkant atvirų ar uždarų porų putas verta pasitarti ir užduoti kelis klausimus:

• kokio tipo putos siūlomos;

• kodėl šiam objektui siūlomas būtent toks tipas;

• kaip bus sprendžiamas drėgmės klausimas;

• ar reikalinga garo izoliacija;

• koks sluoksnis planuojamas;

• ar paviršius tinkamas purškimui;

• ar patalpa bus gyvenama, šildoma, vėdinama;

• kaip bus skaičiuojama kaina;

• ar sprendimas tinka ilgalaikiam naudojimui.

Jei meistrai gali aiškiai atsakyti į šiuos klausimus, klientui lengviau suprasti, kodėl siūlomas vienas ar kitas sprendimas.

Kada verta siųsti nuotraukas konsultacijai

Jeigu neaišku, kurios putos tinka konkrečiam objektui, verta atsiųsti kelias nuotraukas. Kartais jau iš nuotraukų galima preliminariai suprasti, ar kalbama apie stogą, perdangą, sieną, pamatą, angarą ar kitą konstrukciją.

Naudinga nufotografuoti:

• šiltinamą vietą;

• konstrukcijos kampus ir sandūras;

• seną izoliaciją, jei ji yra;

• drėgmės ar kondensato požymius;

• paviršius, ant kurių būtų purškiamos putos;

• bendrą objekto vaizdą.

Taip pat verta parašyti, ar patalpa šildoma, ar gyvenama, ar yra vėdinimas, kokio rezultato tikimasi ir ar anksčiau jau buvo atlikti šiltinimo darbai.

Trumpa išvada

Atvirų ir uždarų porų putos skiriasi savo struktūra, tankiu, standumu, garų pralaidumu, atsparumu drėgmei ir naudojimo vietomis.

Atvirų porų putos dažniau tinka ten, kur svarbus ertmių užpildymas, oro judėjimo mažinimas ir didesnis garų pralaidumas. Uždarų porų putos dažniau pasirenkamos ten, kur reikia tvirtesnio, sandaresnio ir mažiau drėgmei pralaidaus sluoksnio.

Tačiau nėra vieno atsakymo visiems pastatams. Tinkamas sprendimas priklauso nuo konstrukcijos, drėgmės, vėdinimo, patalpos paskirties ir laukiamo rezultato.

Jeigu neaišku, kokias putas rinktis, verta pasikonsultuoti. Galima atsiųsti kelias objekto nuotraukas, trumpai apibūdinti situaciją ir gauti aiškesnę kryptį, kuris sprendimas konkrečiu atveju būtų tinkamiausias.

Jeigu neaišku, nuo ko pradėti, atsiųskite kelias nuotraukas arba susisiekite – įvertinsime situaciją ir pasiūlysime tinkamiausią šiltinimo sprendimą.

Susisiekite: info@2ab.lt | +370 674 73 020